Gegužės mėnesį Lietuvoje nuskambėjęs pirmasis oro pavojus daugelį privertė bent trumpam sustoti ir pažvelgti į savo reakcijas. Vieni puolė ieškoti informacijos, kiti ruošti planus, treti tęsė dieną lyg nieko nebūtų nutikę. Kodėl taip yra? Juk visi gyvename tame pačiame geopolitiniame kontekste, girdime tas pačias žinias ir matome tuos pačius vaizdus.

Išgirskite visą Lauros ir Jonės pokalbį, išleistą NARA YouTube kanale

Visi Lauros ir Jonės susitikimai NARA erdvėje: https://nara.lt/lt/tags/laura-ir-jone

Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek 

Savo kasmėnesinių pokalbių serijoje NARA tinklalaidėje Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė kuria erdvę susitikti su savimi, užduoti svarbius klausimus ir ieškoti atsakymų, kurie padėtų gyventi ir kurti santykius taip, kaip norėtųsi. Jos konsultuoja psichologijos ir psichiatrijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra šios klinikos bendraįkūrėja, Vilniaus universiteto psichologijos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendraįkūrėja, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja.

Publikuota 2025-ųjų lapkritį NARA.lt tinklalapyje. Prisimename šį tekstą iš naujo, matydami diskusijas Lietuvoje apie Švedijos migracijos politiką.

Teksto autorė Marija Rakickaja yra viena iš PERSPECTIVES projekto Jaunųjų žurnalistų praktikos programos dalyvių.

Marija įgijo Šiuolaikinių Azijos studijų magistro laipsnį Vilniaus universitete bei Vidurio Rytų studijų magistro laipsnį Stokholmo universitete. Marija taip pat yra baigusi Skandinavistikos bakalauro studijas ir ilgą laiką dirbo švedų kalbos mokytoja. Dviejų regionų – Vidurio Rytų ir Skandinavijos – derinys atspindi jos polinkį jungti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo sunkiai suderinama, ir rašant atrasti žmogiškumą skirtinguose kontekstuose.

Įrašo garso redaktorius – Dovydas Karalius

Nuoroda į tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/jeigu-svedija-nebebus-humanitarine-supervalstybe-kas-ji-tuomet-bus 

"There are loads of Lithuanian artists who have everything it takes from a creative point of view to become an international success," he says. They only need the right infrastructure.

Interviewed by Karolis Vyšniauskas in April 2026.

Supported by Lithuanian Media Foundation.

Support NARA journalism: https://nara.lt/en/#support 

Šiame epizode – pirmą kartą išleidžiamame ir video formatu – Laura ir Jonė kalba apie draugystę suaugus. Apie etapą, kai draugystės nebevyksta savaime, o ima reikalauti pastangos. Tiesumas čia atsiskleidžia kaip priemonė kurti ir išlaikyti ryšį net tada, kai instinktyviai norisi pasislėpti ir neatskleisti savo žmogiškumo. Būtent tai padeda atrasti žmogų vienas kitame, o su tuo kartu ir ryšį.

Pilna publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/suaugusiu-zmoniu-draugyste-laura-ir-jone

Pokalbis įrašytas ir nufilmuotas Audioteka.lt studijoje

Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek 

Adomo Zubės interviu. Jurgos Sako fotografija.

NARA serijos apie naują lietuvišką muziką „Nauja scena“ dalis.

nara.lt/nauja-scena 

Žiūrovai priprato, kad nauji lietuviški filmai vis parveža tarptautinio kino apdovanojimus. „Renovacija“ pratęsė šią tradiciją: filmo pasaulinė premjera įvyko prestižiniame Karlovi Varų kino festivalyje, filmas laimėjo prizus Kyjive, Liubeke, Sevilijoje, Arãse (Prancūzija). Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“ Gabrielė Urbonaitė pripažinta geriausia Baltijos šalių režisiere.

Interviu su Gabriele Urbonaite įrašytas kovo pabaigoje Vilniuje, „Skalvijos“ kino salėje ir stadione Marijampolėje greta „Spindulio“ kino teatro. Su režisiere kalbasi NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas.

Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

Denis į Artimųjų Rytų regioną grįžo po metų. Prieš metus jis dirbo Sirijoje, kur domėjosi, kaip po diktatoriaus Bašaro al-Assado nuvertimo ir 13 metų trukusio pilietinio karo šalis bando atsigauti. 

Kurdai yra didžiausia tauta pasaulyje, neturinti savo nepriklausomos valstybės. Kelios dešimtys milijonų jų išsibarstę po Iraką, Siriją, Turkiją ir Iraną. Daugiausiai autonomijos kurdai turi Irake, kur kontroliuoja Irako Kurdistano regioną.

Išgirskite Denio pasakojimą.

Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek 

Epizodo aprašas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/atvirumas-berta-ir-andrius-ii-dalis

Palaikykite NARA darbą: http://nara.lt/prisidek 

Fotografija: Karolis Vyšniauskas

Karolio Vyšniausko interviu, Bertos Tilmantės fotografijos

Pamatykite visą publikaciją: https://nara.lt/lt/articles-lt/kamaniu-silelis

Daugiau informacijos ir užkulisių fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/pelkese-iklimpusi-lietuvos-istorija

Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

Kūrinį iš dalies finansavo: Perspectives, Lietuvos Kultūros Taryba

Skaito viena iš teksto autorių Sigita Vegytė.

Nuoroda į tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/uz-isgyvenima-kare-jos-moka-kunais

Fotografijoje viena iš teksto pašnekovių Svetlana. Autorius Denis Vėjas

Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

2025 metų rugpjūtį NARA žurnalistai Sigita Vegytė ir Denis Vėjas lankėsi Kamianske, netoli Dnipro esančioje metalurgijos gamykloje „Kamet-Stal’“, kur moterys stoja prie kranų, suvirinimo aparatų, valdymo pultų ir prisiima atsakomybes, kurios anksčiau joms buvo draudžiamos.

Šios garso dokumentikos herojės – Katia, Oksana ir Olga – pavargusios, ironiškos ir triukšmingos. Vienu metu jos valdo kranus, skaldo bajerius, selfinasi, juokiasi ir pykstasi su vyrais per racijas. Taip jos laužo stereotipus apie vyriškas ir moteriškas profesijas bei kaip moteris turėtų elgtis atėjusios į „vyrišką“ sritį.

Išgirskite Sigitos Vegytės garso pasakojimą ir pamatykite Denio Vėjo fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/sestos-kategorijos-moterys

Palaikykite NARA darbą: http://nara.lt/prisidek 

„Dirbdamas su studentais kviečiu juos rinktis bet kokias temas, kokios tik juos domina. Būna įdomu pamatyti kaip galiausiai atsiranda gija, kuri jų darbus, autoriams tarpusavyje nesitarus, suvienija.

Šių metų temą apibūdinčiau taip: tai istorijos apie žmones, kurie gyvenime pasiekė tašką, kuriame reikėjo pokyčių. Arba pokyčiai atėjo pas juos. Ir jie juos priėmė atviromis akimis”, – rašo Karolis.

Išgirskite rinktinius trumpuosius studentų audio darbus NARA tinklalaidėje.

Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/support

Interviewed by Nojus Setkauskas, sound engineered by Kata Bitowt, edited by Karolis Vyšniauskas.

Made in collaboration with Lithuania's mental health festival Ryšiai.

Supported by Lithuanian Media Fund.

Support NARA podcast: https://nara.lt/support 

Daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-ir-jone-savizudiskumas-santykiuose

Fotografijos autorius: Denis Vėjas

Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/#support 

Pokalbis atvėrė (!) potemes, kurias autoriai kviečia klausytojus pratęsti atsiunčiant savo rašytines mintis ar balso žinutes tiesiai Bertai jos socialiniuose tinkluose arba adresu berta@nara.lt. Laukiami ir anoniminiai pasisakymai. Šias mintis Berta su Andriumi atlieps antroje šio pokalbio dalyje artimiausiu metu.

Pilnas epizodo aprašymas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/atvirumas-berta-andrius 

Išgirskite Karolio Vyšniausko interviu su Barbora, kuriame ji kalba apie debiutinį savo albumą „Threads of Grace“.

Interviu originaliai publikuotas video formatu, NARA YouYube kanale: https://www.youtube.com/watch?v=d9jwuWqh_TU

Projektą „Nauja scena“ iš dalies remia Medijų rėmimo fondas

Pamatykite visas jo publikacijas: http://nara.lt/nauja-scena 

Titulinės fotografijos autorius Snorre Bergerud

Ši garso dokumentika parengta NARA žurnalistams lankantis Ukrainoje 2025-ųjų rugpjūtį. Tai garsiškai intensyvus žvilgsnis į tai, kaip ukrainiečiai bando išlikti nežmoniškomis sąlygomis bei sugrįžti į save iš vietos, kuri tave kaip žmogų bando ištrinti.

Autoriai Sigita Vegytė ir Denis Vėjas.

Palaikykite NARA žurnalistiką: https://nara.lt/lt/support 

Autorė Katarzyna Bitowt.

Visa publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/kerpe-suo-zmogus-draugu-beieskant 

Paremkite NARA veiklą: https://nara.lt/lt/support 

Fotografijos ir pilnas aprašas: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-ir-jone-artimojo-liga

Nuoroda į tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/miesto-bites-bendrabuvio-mokytojos 

Fotografija: Julija Stankevičiūtė

Publikacija parengta iniciatyvos „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ kvietimu. Už teksto turinį atsako tik autoriai ir NARA redakcija.

Diskusiją moderuoja Karolis Vyšniauskas.

Palaikykite NARA veiklą: https://nara.lt/lt/support 

Diskusiją moderuoja Karolis Vyšniauskas ir Sigita Vegytė. Kviestinė viešnia – Telšių laikraščio „Telšių žinios“ redaktorė Vilima Meškauskienė.

Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/support

Fotografijos ir daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nara-isiklausymai-utena

Diskusiją veda Karolis Vyšniauskas, Adomo Zubės įrašas, Denio Vėjo fotografijos.

Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/support 

Diskusiją veda NARA redaktoriai Indrė Kiršaitė ir Karolis Vyšniauskas

Pilnas aprašas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nara-isiklausymai-alytus

Palaikykite NARA žurnalistiką: https://nara.lt/lt/support 

Diskusijos įrašo autorius Laurynas Kamarauskas. Redaktoriai Sigita Vegytė ir Karolis Vyšniauskas.

Pamatykite epizodo fotografijas ir pilną aprašymą: https://nara.lt/lt/articles-lt/nara-isiklausymai-sakiai

Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/articles-lt/nara-isiklausymai-sakiai 

Kviečiame išgirsti trečiąjį NARA tinklalaidės epizodą, rengtą psichoterapijos specialisčių Lauros Riaubaitė-Pinzar ir Jonės Piekuraitės-Dudėnės.

Atrodytų, sutarti visada gerai. Tai ramybė, darnūs santykiai, gebėjimas prisitaikyti. Tačiau kartais už šios ramybės slepiasi nebylus nuovargis.

Šiame epizode Laura ir Jonė kalba apie sutarumą kaip apie vieną gražiausių ir kartu klastingiausių žmogaus bruožų. Kada noras sutarti kuria artumą, o kada pamažu virsta savęs išdavyste? Kodėl kai kurie žmonės taip trokšta būti mėgstami, kad praranda kontūrus? Ir kodėl kiti atrodo visada pasiruošę ginčytis, nors iš tiesų tiesiog ieško, kas juos išgirstų?

Palaikykite NARA tinklalaidę: https://nara.lt/lt/support

Daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-ir-jone-vaikai

See the photos and read more about Marta Syrko's work: https://nara.lt/en/articles-en/marta-syrko

Support NARA podcast: https://nara.lt/en/#support 

Autorė: Indrė Kiršaitė

Šiame epizode autorės kelia klausimą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, bet slepia daug sluoksnių. „Kodėl?“. Kodėl vieni renkasi bendrą biudžetą, o kiti atskiras sąskaitas? Šis klausimas skamba kaip aidas daugelio porų pokalbiuose, kuriuose pinigai tampa ne tik praktiniu, bet ir emociniu matu. Epizodas kviečia sustoti ir susimąstyti apie savus „kodėl“ kalbant apie pinigus.

Čia aptariami konfliktai poroje dėl pinigų, būdai su jais dorotis ir klausimas, kuris iškyla daugeliui: „kaip kalbėtis apie pinigus taip, kad nesusipyktume?“. Laura pastebi, kaip svarbu tikėti, kad artimasis nori gero, ir kaip nelengva tai kartais padaryti.

Daugiau dėmesio šiame epizode skiriama mažiau uždirbančio partnerio vaidmeniui poroje, jo išgyvenimams ir vietai bendroje finansinėje sistemoje. Taip pat aptariamos situacijos, kai pora susiduria su finansine krize, kai pinigų rodos nėra, ir kaip tokiose aplinkybėse išbūti kartu, išlaikant jausmą, kad esame viena komanda.

Giliau nagrinėjama: bendras katilas ar atskiros sąskaitos, proporcingos įmokos ar aiškiai sutarta suma buičiai, kiek saugumo suteikia planavimas, kiek laisvės duoda autonomija, kiek nuspėjamumo grąžina aiškūs susitarimai. Kaip sako Jonė: ne visada užtenka tiesiog pasikalbėti. Svarbu išsakyti praeities patirtis, įvardinti poreikius, susitarti dėl taisyklių ir jų laikytis ne dėl to, kad būtų teisinga teoriškai, o dėl to, kad viduje būtų ramiau abiem.

Pirmoji dalis: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-ir-jone-pinigai-poroje 

Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė konsultuoja psichologijos ir psichiatrijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra šios klinikos bendraįkūrėja, Vilniaus universiteto psichologijos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendraįkūrėja, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja.

Palaikykite NARA podkastą: https://nara.lt/lt/support 

„Įspėjamojo streiko dieną, spalio 5 d., 14 val., burkimės miestų ir miestelių širdyse kartu klausytis Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“. Atsukime garsiakalbius aikštėse, kultūros centruose, muziejuose. Namuose ar automobiliuose. Jeigu mokame, sugrokime „Jūrą“ patys. Niūniuokime. Dalinkimės kūrinio įrašu socialiniuose tinkluose. Čiurlionis – Lietuvos moderniosios kultūros šerdis. Jo „Jūra“ – mūsų himnas ir mūsų įspėjamoji sirena. Ta jūra – mes. Tegul visi girdi, kaip po truputį auga mūsų bangos“, – rašoma Kultūros protesto asamblėjos kvietime.

Piliečių asamblėja susibūrė Kultūros ministeriją atidavus populistinei „Nemuno aušros“ partijai.

Daugiau informacijos: https://kulturosasambleja.lt/

Fotografijoje: Lietuvos kultūros bendruomenės protestas prieš Kultūros ministerijos atidavimą „Nemuno aušros“ partijai, rugsėjo 25 d. Fotografas Edvinas Girdvainis

Kultūros ministerija Lietuvoje kuruoja ir žiniasklaidos politiką. Kaip rašė buvęs žurnalistas, poetas Mindaugas Nastaravičius – „žiniasklaida yra esminis jų („Nemuno aušros“ – red.) interesas: jiems rūpi Medijų rėmimo fondas, bet dar labiau – Konarskio 49 (LRT)“.

NARA redakcijos nariai susitiko kalbėtis apie žiniasklaidos vietą kultūros politikoje, atsakomybę visuomenės virsmuose ir galimas grėsmes dabartinėje situacijoje. Tai kvietimas kartu ieškoti atsakymų, tolimesnių veiksmų ir judėjimo krypčių. Gero klausymo.

Pokalbyje dalyvauja: Berta Tilmantė, Karolis Vyšniauskas, Indrė Kiršaitė, Sigita Vegytė.

Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/#support

Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė konsultuoja Vilniaus psichologijos ir psichoterapijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra Vilniaus universiteto psichologijos studentė, „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendrakūrėja ir vadovė, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja.

Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/#support

Jos norėjo savo profesinį klausimą – Jonės žodžiais, „suprasti, kaip ir kodėl žmonės gyvena“, – kelti garsinių pokalbių formatu.

Mes sutarėme pabandyti. Tinklalaidės, kurias Laura (pilnas vardas – Laura Riaubaitė-Pinzar) ir Jonė (Jonė Piekuraitė-Dudėnė) įrašė, mus sužavėjo savo profesionalumu, atvertu temų peizažu ir saugia erdve kelti bet kokius klausimus. It psichologo kabinete, pasitikint viena kita ir klausytoju.

Lauros ir Jonės epizoduose – NARA tinklelyje jie taip bus ir pavadinti – jos kalbėsis apie žmonių santykius ir dilemas, kurios kyla daugeliui mūsų. Jų tikslas nėra piršti atsakymus, priešingai. „Tai – apie gerų klausimų uždavinėjimą“, – savo tikslą įvardija Laura. „Geras klausimas yra toks, kuris skatina išsigryninti: o kaip norisi man?“

Išgirskite pažintinį Karolio Vyšniauskio interviu su Laura ir Jone NARA tinklalaidėje jau dabar. O pirmą pačių Lauros ir Jonės rengtą epizodą išleisime rytoj, rugsėjo 24-ąją. Jo tema bus pinigai ir kaip jie veikia poros santykius. Iki susitikimo ausinėse.

Bertos Tilmantės fotografija, Martyno Gailiaus muzika.

Interviu su dainininke ir dainų autore Liuce (Liucija Vaicenavičiūtė), pavasario pabaigoje išleidusia debiutinį albumą „Šviesi naktis“.

Pamatykite interviu: https://youtu.be/aBAGeK95qjw?feature=shared

Epizodo publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/liuce-interviu

Sekite visas „Nauja scena“ publikacijas ir prenumeruokite naujienlaiškį: https://nara.lt/nauja-scena

Tekstų ir tinklalaidžių seriją „Nauja scena“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Tekstą įgarsina pati autorė.

Skaityti: https://nara.lt/lt/articles-lt/uz-viena-musta-asmenine-smurto-istorija

Shoegaze – sapninga, svajinga, euforiška roko muzikos kryptis – negalėjo ateiti į Lietuvą tada, kai susiformavo vėlyvaisiais 80-aisiais Jungtinėje Karalystėje. Bet šį skambesį pamilo naujos Lietuvos grupės šiandien. Jūsų įsijungtą „Naujos scenos“ tinklalaidės epizodą skiriame joms.

Per dabartinį Lietuvos shoegaze scenos žemėlapį veda Vilniaus grupės kellyviewcontrol gitaristė, dainininkė ir dainų autorė Ieva Urbonaitė. Epizode išgirsime vietos grupes Varža, Amber Street ir solo kūrėją Dykra. Visi šie nauji lietuviškos muzikos vardai į savo kūrinius įtraukia shoegaze muzikos elementus – šaižias gitaras, į antrą planą pasitraukusius vokalus, eksperimentinį pedalų naudojimą. To rezultatas – romantiška, katarsiška, švelniai letargiška muzika, žyminti kultūrinį pokytį scenoje.

Epizodo autorė ir garso režisierė: Ieva Urbonaitė

Redaktorius ir teksto autorius: Karolis Vyšniauskas

Fotografas: Denis Vėjas

Vizualizacijos autorius: Myles Kramer

Garso redaktorė: Kata Bitowt

Epizodo vizualizacija: https://youtu.be/O4yAbzkhSSg 

Epizodo aprašas NARA.lt: https://nara.lt/lt/articles-lt/shoegaze-lietuvoje-ieva-kellyviewcontrol 

Sekite visas „Nauja scena“ publikacijas ir prenumeruokite naujienlaiškį: https://nara.lt/nauja-scena

Tekstų ir tinklalaidžių seriją „Nauja scena“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Karolina Domagalska’s film Abortion Dream Team follows activists in Poland assisting women facing unwanted pregnancies.

Miki Redelinghuys’s film Mother City (co-directed with Pearlie Joubert) depicts the social housing movement 'Reclaim the City', led by the activist Nkosikhona Swortbooi, who also speaks in the episode.

These conversations, hosted by NARA's journalist Nojus Setkauskas, were recorded this March at the human rights film festival Movies that Matter in the Hague, the Netherlands.

Sound engineered by Kata Bitowt, edited by Karolis Vyšniauskas and Austėja Pūraitė

See pictures and the description here: https://nara.lt/en/articles-en/films-documenting-resistance

Support NARA: https://nara.lt/en/support 

Nojus Setkauskas is one of the participants in the Young Journalists internship program within the PERSPECTIVES project.

Episode picture: Karolina Domagalska (middle) shooting documentary Abortion Dream Team. ©Karolina Jackowska

Lietuvos muzikoje vyksta svarbus virsmas: tolyn nuo prisitaikymo, artyn autentiškos kūrybinės drąsos. Jokia kita dainininkė ir dainų autorė to neįkūnija taip, kaip Monika Pundziūtė. Metų pradžioje ji atsisakė buvusio sceninio vardo, o pavasarį išleido daugiažanrį, gyvais instrumentais įrašytą, emociškai ir muzikaliai gilų albumą SOPA. Mes susitikome Monikos studijoje daina po dainos pažinti šį kūrinį ir tęsti anksčiau NARA podkaste pradėtą pokalbį – šįkart su trimis kameromis priešais mus.

Interviu: Karolis Vyšniauskas

Kamera: Mindaugas Drigotas

Fotografijos ir dainų video klipai: Justė Urbonavičiūtė

Daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/monika-pundziute-sopa-video-interviu 

Sekite visas „Nauja scena“ publikacijas ir prenumeruokite naujienlaiškį: https://nara.lt/nauja-scena

Tekstų ir tinklalaidžių seriją „Nauja scena“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Kovo pabaigoje-balandžio pradžioje Sirijos sostinėje Damaske porą savaičių praleido NARA fotožurnalistas Denis Vėjas ir žurnalistė Marie-Line Deleye, pernai praėjusi mūsų jaunųjų žurnalistų programą. Prieš pradedant dalintis jų publikacijomis, įrašėme pokalbį apie situaciją Sirijoje jų akimis. 

Autorė: Indrė Kiršaitė

Teksto autorė Meda Bagdonaitė yra aplinkai draugiško elgesio specialistė, Europos Sąjungos klimato pakto ambasadorė. Meda veda edukacijas, dalijasi žiniomis apie aplinkosaugą ir tvarumą, organizuoja „Klimato kavines“ – susitikimus, skatinančius atvirą pokalbį apie klimato krizę.

Nuoroda į tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/vilniaus-viesasis-transportas 

Iliustracija: Ula Rugevičiūtė Rugytė

Publikacija parengta iniciatyvos „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ kvietimu. Už teksto turinį atsako tik autorė ir NARA redakcija.

„Nykstantys vabzdžiai kviečia perrašyti ekonomikos taisykles ir permąstyti mūsų santykį su gamta – tiek miestuose, tiek už jų ribų“, – rašo aplinkosaugos tyrėja ir ekonomistė, Europos klimato pakto ambasadorė Dominyka Nachajūtė. Išgirskite jos debiutinę esė NARA-oje.

Nuoroda į tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/vabzdziu-verte-kaip-issaugoti-tai-ko-ekonomika-negirdi

Iliustracija: Ula Rugevičiūtė Rugytė

Publikacija parengta iniciatyvos „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ kvietimu. Už teksto turinį atsako tik autorė ir NARA redakcija.

Interview by Nojus Setkauskas, held at Movies that Matter human rights film festival in The Hague, Netherlands, this March.

See the full publication at NARA.

Picture by Jassir Jonis.

Part of the Perspectives journalism initiative.

„Man žiauriai pasisekė dėl palaikymo mane supusių mokytojų, šeimos narių, draugų. Man nereikėjo niekada būti tik vienokiai savo versijai. Galėjau išsibandyti labai daug skirtingų muzikinių sferų, žanrų ir tiesiog ieškot savęs. Ir regis, kad pavyko atrasti“, – sako Livija Gemma interviu „Naujai Scenai“, NARA tinklalaidžių serijai apie šiuolaikinę lietuvišką muziką.

Livija Gemma (Livija Šiaudvirtaitė) yra dainininkė, dainų autorė ir prodiuserė, ką tik išleidusi debiutinį albumą „Dangus jau rausta“, sužavintį autoriniu balsu ir pasitikėjimu tiek savimi, tiek klausytojais. Vienatvę, laukimą, bet kartu – viltį ir pakylėjimą įkūnijančiose Livijos dainose spindi jos jautrus, bet nepažeidžiamas vokalas, bene intuityvus melodijos pojūtis ir netradicinės dainų struktūros. Jeigu klausote „Big Thief“, Laura Marling ar Sufjan Stevens, daug šansų, kad Livijos muzika jums bus artima.

Mes susitikome su Livija Kulių miestelyje Plungės rajone, kuriame ji užaugo dainuodama žemaitiško folkloro ansamblyje ir kurio pievose ir beržyne parašė dalį albumo dainų. Su Livija kalbasi Karolis Vyšniauskas.

Pamatykite pilną publikaciją ir Anetos Urbonaitės fotografijas nara.lt/nauja-scena

„Nauja Scena“ yra NARA žurnalistų kolektyvo publikacijų ciklas apie Lietuvos muzikos progresą. Jį dalinai finansuoja Medijų rėmimo fondas.

„Aš vis labiau norėjau ieškoti savo balso ir vis mažiau – būti „rašto aiškintoja“, tendencijų prognozuotoja“, – interviu sako Eglė E. Murauskaitė, 10 metų dirbusi Marylando universiteto vyr. mokslininke tyrusia globalaus saugumo temas ir reguliariai kalbėjusi jomis Lietuvos žiniasklaidai.

Eglė savo naują balsą rado apžvelgdama meno parodas ir rašydama poeziją – jos eilėraščiai per pastaruosius metus publikuoti lietuvių-ukrainiečių poezijos rinktinėje „Liepsnos“, Vokietijos poezijos žurnale „Pigeon Publishing“, „Šiaurės Atėnuose“, „Metuose“, „Poezijos pavasario“ almanache ir kitur. Ją dominančios temos – kūnas, gamta, religija, pažeidžiamumas ir pažeidžiamos visuomenės grupės – dabar įgauna naujus namus.

Su Egle Elena Murauskaite kalbasi Karolis Vyšniauskas.

Pilna publikacija ir Denio Vėjo fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/egle-elena-murauskaite-krastine-interviu

Ši garso dokumentika parengta NARA žurnalistams Sigitai Vegytei ir Deniui Vėjui lankantis Sakartvele 2024-ųjų pabaigoje ir dokumentuojant „fejerverkų revoliucijos“ dienas ir naktis. Tai garsiškai intensyvus žvilgsnis į tai, kaip keitėsi antivyriausybiniai protestai Sakartvele analizuojant policijos ir protestuotojų naudojamą smurtą – ar jis gali padėti pasiekti savo?

Pilnas aprašas: https://nara.lt/lt/articles-lt/sakartvelas-policija-pries-protestuotojus

Palaikykite NARA žurnalistiką: https://nara.lt/about/#support 

Publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/karas-ukrainoje-lietuvos-zurnalistu-akimis 

Studentai gavo tik kelis apribojimus: jų kūrinys turi fokusuotis į bent vieno žmogaus istoriją; tai turi būti dokumentinis pasakojimas, o ne tik interviu; jis turi tilpti į septynias minutes. Visa kita – autorių rankose.

Diskusijos auditorijoje virto kūriniais, įkūnijančiais plačią temų ir vietų geografiją. Vizitas Prienuose į ŽIV testus atliekančią, bendruomenei ypač svarbią organizaciją, kurios išlikimas nėra garantuotas. Naujos prieigos kovai su priklausomybe ieškojimas. Susitikimas su sunkiai matančia senele. Ir su seneliu, bandančiu susitaikyti su faktu, kad turėjo tarnauti sovietų kariuomenėje. Taip pat – kelionė į miestelį, kur sveikatos apsauga laikosi ant kelių moterų pečių. Ir į kaimą Žemaitijoje, kur gyventojų tuoj gali nebelikti.

Išgirskime.

Epizode skamba šie kūriniai:

Žemas slenkstis (nuo 1:58 min) Autorės: Miglė Kalinauskaitė, Ieva Bajoriūnaitė, Ugnė Aleknavičiūtė Vieta: Prienai

Akistata su priklausomybe (nuo 9:57 min) Autoriai: Vakarė Mackonytė, Arnas Cvirka, Aidija Mockevičiūtė Vieta: Šeškinė, Vilnius

Paskutinieji gyvo kaimo liudytojai (nuo 17:26 min) Autorės: Milda Bertašiūtė, Greta Gureckytė, Agota Beresnevičiūtė Vieta: Vismaldų kaimas, Telšių rajonas

„Ką, tu nematai?“ (nuo 24:38 min) Autorė: Miglė Kalinauskaitė Vieta: Alytus

Nepamiršti pacientai (nuo 42:33 min) Autorės: Emilija Lukštaraupytė, Aistė Matulevičiūtė, Austėja Paulauskaitė Vieta: Siesikai, Ukmergės rajonas

Sąžinės našta (nuo 50:37 min) Autorės: Martyna Pikelytė, Marta Kraujelytė, Gabrielė Orševskytė Vieta: Kėdainiai

Nuo 2023-ųjų Vilniaus universitete dėstomas tinklalaidžių kūrybos kursas skatina studentus atrasti autentišką balsą ir savitą prieigas prie jiems rūpimų temų. Kursą dėsto NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas kartu su savanorišku Lietuvos garso žurnalistų prisidėjimu.

Iliustracijos autorė: Ula Rugevičiūtė Rugytė

Epizodas NARA tinklalapyje: https://nara.lt/lt/articles-lt/matyti-lietuva-platesne

Šis epizodas yra „Perspectives“ iniciatyvos dalis. Iš dalies finansuojama Europos Sąjungos, „Perspectives“ iniciatyva buria žurnalistus iš Čekijos, Vokietijos, Slovakijos, Lenkijos, Vengrijos, Estijos, Lietuvos ir Ukrainos.

Kai Rytė patyrė pirmą priepuolį, nei ji, nei jos draugai su epilepsija nebuvo susidūrę, nors tai nėra labai reta liga. Ja pasaulyje serga apie 50 milijonų žmonių, o Lietuvoje – apie 25 tūkstančiai. Vis dėlto, epilepsija vis dar menkai pažįstama, o ja sergantys patiria diskriminaciją.

Rytės atmintį saugo ir draugai, kartu su ja užaugę ir buvę priepuolių metu. Ši garso dokumentika – tai dviejų draugų kūrinys apie atsiminimus ir epilepsiją. Joje Rytė bando rekonstruoti situacijas, kurių nebeprisimena, ir suprasti, kaip ši liga veikia ją mylinčius šeimos narius ir draugus.

Dokumentikos autoriai: Adomas Zubė ir Rytė Jarmoškaitė

Pamatykite fotografijas ir pilną publikaciją: https://nara.lt/lt/articles-lt/tai-ko-ryte-neatsimena

Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/about/#support 

Julijos Stankevičiūtės interviu ir fotografijos.

Perskaitykite pilną aprašą ir pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/kokia-muzikos-bendruomene-kuriame-studijoje-moresakys-ir-bloga-kate

Išgirskite ir skaitykite visas ciklo „Nauja scena“ publikacijas: https://nara.lt/nauja-scena

Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/about/#support

Interview by Karolis Vyšniauskas.

See the full publication: https://nara.lt/en/articles-en/mark-adam-harold

Support NARA: https://nara.lt/en/#support

Karolio Vyšniausko interviu, Denio Vėjo fotografijos

Pilnas aprašas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/broliai-daniel-efim-natan 

Praėjus 80 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo NARA pradeda tinklalaidžių seriją „Ir mes iš Vilniaus“, kurioje kalbamės su jaunais Vilniaus žydais, ieškančiais savo santykio su milžinišku praradimu paženklintu miestu ir tarp multikultūriškumo ir nacionalizmo laviruojančia Lietuvos visuomene.

Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/about#support 

„Aš labai dažnai gyvenime jaučiausi „kitas“. Kas irgi yra labai susiję su žydiškumo patyrimu. Nes tarp žydų aš kaip ir nesiskaitau žydas, nes mano mama nėra žydė. Tarp rusakalbių (aš šneku su tėčiu rusiškai), atrodo, nesu visai rusakalbis, nes kalbu su lengvu akcentu. Bet tarp lietuvių aš irgi jaučiu, kad visai kitoks mano identitetas“, – sako Markas savo kemperyje, kuriame slepiamės nuo Vilniaus eismo triukšmo.

Su Marku kalbasi Indrė Kiršaitė, jai padeda Vilniaus moksleiviai Gerda Prusevičiūtė ir David Farberov.

Praėjus 80 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo NARA pradėjo tinklalaidžių seriją „Ir mes iš Vilniaus“, kurioje kalbamės su jaunais Vilniaus žydais, ieškančiais savo santykio su milžinišku praradimu paženklintu miestu ir tarp multikultūriškumo ir nacionalizmo laviruojančia Lietuvos visuomene. Tai yra ketvirtoji ciklo dalis.

Karolio Pilypo Liutkevičiaus fotografija

Išgirskite trečiąjį interviu iš „Ir mes iš Vilniaus“ ciklo.

Praėjus 80 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo NARA pradeda tinklalaidžių seriją „Ir mes iš Vilniaus“, kurioje kalbamės su jaunais Vilniaus žydais, ieškančiais savo santykio su milžinišku praradimu paženklintu miestu ir tarp multikultūriškumo ir nacionalizmo laviruojančia Lietuvos visuomene.

Pilnas aprašas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/misa-skalskis 

Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/about#support 

Praėjus 80 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo NARA pradeda tinklalaidžių seriją „Ir mes iš Vilniaus“, kurioje kalbamės su jaunais Vilniaus žydais, ieškančiais savo santykio su milžinišku praradimu paženklintu miestu ir tarp multikultūriškumo ir nacionalizmo laviruojančia Lietuvos visuomene.

Pilnas aprašas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/ani-gandzumian

Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/about#support 

Pirmojo epizodo pašnekovė – Naomi Koc, studentė ir nevyriausybinės organizacijos darbuotoja dirbanti su psichine sveikata. Naomi prosenelę karo metu išgelbėjo lietuvių šeima. Bet jos prosenelio šeima buvo nužudyta IX-ame forte Kaune ir Kauno gete.

Augdama Vilniuje, Naomi turėjo pamažu susikurti saugų santykį su pasauliu už jos žydiško Vilniaus. Šį sudarė žydų mokykla ir žydų jaunimo stovyklos, kuriose ji buvo dalyvė, o vėliau – madrichė (vadovė). Ilgainiui ji miestą prisijaukino.

„Buvo požiūris, kad „mes turim laikytis savo, o jie [lietuviai] gali laikyti savo“, kad kažkokį atstumą turėtume palaikyti“, – santykį su lietuvių dauguma vaikystėje prisimena Naomi. „Bet aš netikiu tuo atstumu. Aš tikiuosi, kad jauni žmonės netiki tuo atstumu. Tą atstumą turim mažinti, nes tik taip, dialogu, mes galime sužinoti vienas apie kitą.“

Šie jos žodžiai įkūnija visos „Ir mes iš Vilniaus“ serijos idėją – kad galime susikurti erdvę išgirsti vieni kitus, taip pamažu įsisavinant, ką reiškia gyventi mieste, paženklintame masišku praradimu. Ir kaip su šia istorija gyventi – tiek žydams, tiek lietuviams.

Rengiant šią seriją, karo veiksmai Izraelyje, Palestinoje ir Libane pasiekė naują destrukcijos lygį. Tai neišvengiamai tapo dalies pokalbių tema.

Penkių interviu „Ir mes iš Vilniaus“ seriją rengėme šią vasarą kartu su žurnalistika besidominčiais Vilniaus moksleiviais iš skirtingų miesto etninių bendruomenių. Naujos šios serijos dalys su vis kitais pašnekovais pasirodys kiekvieną antradienį lapkričio ir gruodžio mėnesiais NARA tinklalaidėje.

Projektas „Ir mes iš Vilniaus“ yra NARA žurnalistų iniciatyva. Projektą, kodiniu pavadinimu „The Torchbearers“, dalinai finansuoja JAV ambasados programų alumnų fondas ir Vokietijos ambasados atsparumo (Resilienz) iniciatyva. NARA komanda išlaiko visišką turinio kontrolę ir žurnalistinį nepriklausomumą.

Pilna publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/naomi-koc

Šio epizodo pašnekovės: aplinkosaugos specialistė iš Baltijos aplinkos forumo Eglė Vičiuvienė, gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ įkūrėja Gabrielė Vaitkevičiūtė ir judėjimo prieš klimato krizę „Fridays For Future Lietuva“ narė Viltė Zaveckaitė.

Autorė: Indrė Kiršaitė

Epizodo pašnekovai: Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė, vienas iš „Sienos grupės“ įkūrėjų ir vadovas Mantautas Šulskus, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė ir Lietuvos negalios organizacijų forumo Tarptautinio bendradarbiavimo koordinatorė Dovilė Juodkaitė. 

Autorė: Indrė Kiršaitė

„Man labai svarbu jaustis išklausytai, kaip turbūt ir visiems žmonėms. Bet jeigu manęs neklausia – aš nesakau“, – sako dainininkė, dainų autorė ir šokėja Emilija Karosaitė, mums susitikus jos namuose Vilniuje, apsuptiems instrumentų, meno kūrinių ir popieriaus raižinių.

Mes turėjome ko jos paklausti ir buvome pasiruošę išklausyti. Šiame podkasto epizode pirmą kartą viešai skamba ne tik Emilijos mintys (tekstinį interviu su ja kviečiame skaityti kolegų ore.lt tinklalapyje), bet ir lig šiol nepublikuoti dainų demo įrašai, dalis kurių – tiesiai iš jos telefono balso įrašų archyvo.

Šie kūriniai virto EP (mini albumu) pavadintu „Aprašykime dienas“ – jauno žmogaus dienoraščiu, kuriame kalbama apie ryžtą atvirai kalbėtis (kūrinys „Išsikalbėkime sapne“), perteklinį savęs atidavimą kitiems („Paimk iš manęs“), susitaikymą su netektimi („Tikiuosi tau ramu“). Emilija žengia į sunkias temas, bet iš jų išeina pergalingai, shoegaze gitarų fone, 90-ųjų alternatyvią muziką ir 80-ųjų siaubo filmus menančiuose vaizdo klipuose.

Tai yra trečiasis interviu iš ciklo „Nauja scena“, kuriuo tiriame pokyčius lietuviškoje muzikoje.

Su Emilija Karosaite kalbasi Karolis Vyšniauskas.

Montažo režisierius Adomas Zubė.

Ciklą „Nauja scena“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimų fondas.

Autorius ir fotografas Denis Vėjas Tekstą skaito Karolis Pilypas Liutkevičius

Tekstas publikuotas rugpjūčio 28 d.

Visa publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/dronai-virs-zmoniu

„Kai pirmą kartą susitikau su Daina Kauno menininkų namuose – ji penkerius metus Kaune kuravo industrinės kultūros programą „Matters“ – ji supažindino mane su noise muzika iš skirtingų pasaulio vietų. Dabar su Daina susitikau Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kurioje kalbėjomės apie industrinę muziką, kuri kviečia sugrįžti į gamtą“, – sako interviu autorė Julija Stankevičiūtė.

Tai yra antrasis interviu iš ciklo „Nauja scena“, kuriuo tiriame pokyčius lietuviškoje muzikoje. Šį ciklą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Snorre Bergerud, the founder of YMIR Audio studio in Vilnius, has produced and/or recorded Garbanotas, Monique, jautì, Justinas Jarutis, Junior A, Angelou, Frank Fitts, No Real Pioneers, Crucial Features, Emilija Karosaitė, Džiugas Širvys, Freaks on Floor, Gabrielė Vilkickytė, Vaida Deksnytė and other local bands and artists. With the records made in the studio, they changed both the sound and attitude of modern Lithuanian music.

In an in-depth conversation, which we chose for the first episode of our series The New Scene / Nauja scena, Snorre reflected on the origins of the studio, his philosophy of working with artists and the changes in the Lithuanian music environment in the last decade. As a Norwegian who made Vilnius his home and who wrote his master's thesis at The University of Liverpool on the Lithuanian music industry, Snorre is uniquely positioned for such commentary. And he sees inspiring changes.

Full publication: https://nara.lt/en/articles-en/snorre-bergerud

Recorded at YMIR Audio studio In Vilnius. Edited by Karolis Vyšniauskas and Adomas Zubė. Original music by Kata Bitowt. Additional help by Austėja Pūraitė.

The New Scene / Nauja scena project is partially supported by Lithuania's Media Support fund.

Autorius ir fotografas Denis Vėjas Tekstą skaito Karolis Pilypas Liutkevičius

Tekstas publikuotas rugpjūčio 9-ąją.

Visa publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/trys-lukasenkos-kadencijos-stebint-is-uz-grotu 

Pilna publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/ep-rinkimai-zinau-ka-renku

Nepaisant masinių protestų ir prezidentės veto, valdančioji partija „Kartveliška svajonė“ įstatymą priėmė. Jis turėtų įsigalioti per 60 dienų.

Įvairios apklausos rodo, kad daugiau nei 80 procentų kartvelų palaiko euroatlantinę integraciją. Tačiau, žvelgiant į tai, kas vyksta Sakartvele, panašiau, kad šalis suka priešinga kryptimi. Lieka vienas dažniausių klausimų apie Sakartvelą – kaip šalyje, kurioje tiek žmonių nori įstoti į Europos Sąjungą, valdžioje jau daugiau nei dešimtmetį yra prorusiška partija?

Regina Jegorova-Askerova, Kaukazo šalių ekspertė, 14 metų gyvenanti Sakartvele, kur dirba nevyriausybinės moterų teisių organizacijos „Kvinna Till Kvinna“ vadove Pietų Kaukazo šalims, užsienio įtakos įstatymą vadina Sakartvele vykstančių antidemokratinių procesų pikų.

Per kelis pastaruosius metus valdantieji, išnaudodami visuomenės baimę ir skaldančius naratyvus, sistemingai keitė rinkimų įstatymus, įvedė mokesčių sistemos pakeitimus, įvedė abortų moratoriumą ir grasina bloginti LGBTQ+ žmonių padetį Sakartvele.

Savo tyrimais dažniausiai ji analizuoja piliečių ir valstybės santykį. Šiuo metu kartu su kolegomis Ainė Ramonaitė atlieka tyrimą apie Lietuvos visuomenės poliarizaciją ir paramą demokratinėms institucijoms. Artėjant šį sekmadienį vyksiantiems prezidento rinkimams ir stebint takoskyrą tarp kandidatų, ši tema tapo atspirties tašku NARA tinklalaidei.

In this episode you will hear Ira Hoisa, a Ukrainian DJ and electronic music artist who came to Vilnius as a refugee after her home city of Chernihiv was attacked by Russia's army; Pavel Kirpikau, a sound designer originally from Belarus; and Samantha Lippett, artist and curator of independent radio initiatives, originally from London. They all came to Vilnius at different times but made the city their home. The discussion is hosted by Karolis Vyšniauskas, the editor of NARA podcast.

Vasario 8-ąją įrašytoje NARA podkasto diskusijoje išgirskite Vilniaus universiteto profesores Nataliją Arlauskaitę ir Dovilę Jakniūnaitę, Lygių galimybių plėtros centro ekspertę Margaritą Jankauskaitę ir Vienos universiteto mokslo darbuotoją Rasą Navickaitę. Pokalbį veda NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas.

Nacionalinės emancipacijos dienos konferencijos įrašus išgirskite iniciatyvos YouTube kanale. Nuo 2016 m. rengiama konferencija pradėjo diskusijas apie motinystės demistifikavimą, nacionalinių simbolių perinterpretavimą per feministinę prizmę, taip pat negalios, klimato krizės ir kitus diskursus.

Epizode skamba šie kūriniai:

Už mokyklos tvoros: evakuacija iš mokytojos perspektyvos (nuo 2:31 min) Autoriai Emilija Pociūtė ir Edvinas Kučinskas

Spalio 13-ąją šimtai Lietuvos mokyklų ir darželių gavo grasinančius laiškus apie paliktus sprogmenis. Vilniaus Šv. Kristoforo progimnazijos mokytoja Silvija turėjo evakuoti vaikus – ir išlaikyti šaltą protą.

Aug(in)ti be tėvo šalia (nuo 9:45 min) Autoriai Rytis Skamarakas, Liepa Svirskaitė ir Vida Trinkaitė

Ieva paauglystėje neteko saugaus prieglobsčio, kurį gaudavo iš tėčio. Būdama aštuoniolikos ji sužinojo, kad laukiasi. Ji nusprendė auginti sūnų viena ir suteikti jam tai, ko trūko jai pačiai.

Aktyvistas (nuo 16:16 min) Autorės Gabrielė Aputytė ir Viktorija Jefremova

Lentvaryje, ant Graužio ežero kranto, prieš ketverius metus pastatytas viešas lauko tualetas. Bet jo durys vietiniams gyventojams yra užrakintos. Lentvariškiui Erlandui ši situacija tapo didesnio jo nepasitenkinimo visuomene iliustracija.

Skerdikas (nuo 23:07 min) Autorės Raminta Majauskaitė ir Justina Ramanauskaitė

Šakiuose esančioje skerdykloje Antanas dirba 36-erius metus. Kai pradėjo dirbti, jis sapnuodavo, kad gyvuliai, kuriuos paskerdė, ateina jo sutrypti. Garsinė dokumentika išsamiai papasakoja, kaip mėsa ateina į mūsų lėkštes. „Gyvulys jaučia. <...> O juk valgom tai visi“, – sako Antanas.

Studentas vienuolyne (nuo 30:54 min) Autorės Kamilė Petrauskaitė ir Goda Kirkilaitė

Ieškodamas bendraminčių, Vilniaus universiteto studentas Deividas apsigyveno ne bendrabutyje, bet Šv. Jono brolių vienuolyne. „Aš žinojau, kad noriu gyventi tarp žmonių, kurie bent kiek panašūs į mane“, – sako jis. Ar jam pavyko?

Klientų problemos (nuo 37:06 min) Autorės Aurelija Plokštytė ir Urtė Pipynytė

Aptarnavimo srityje dirbantys žmonės dažnai ne savo noru tampa it psichologais, sugeriančiais klientų istorijas. Buvusi Vilniaus „Kmyninės“ pardavėja Marija ir „Narvesen“ kiosko pardavėjas Linas atsidūrė istorijas priimančiųjų pusėje – ir į tai reagavo skirtingai.

Per ligą į savanorystę (nuo 44:15 min) Autorės Indrė Baltrušaitytė ir Daiva Grigalevičiūtė

Kovodama su vėžiu, Brigita pamatė, kad nuo jos daug žmonių nusisuko, nežinodami, kaip su ja bendrauti. Ilgos valandos palatoje ją paskatino sugrįžti į ligoninę kaip „Niekieno vaikų“ (iniciatyvos, suteikiančios emocinę paramą vaikams, likusiems be artimųjų priežiūros ligoninėse) savanorę.

***

Tinklalaidžių kūrybos kursą Vilniaus universiteto žurnalistikos studentams sukūrė ir vedė NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Kviestiniai svečiai paskaitose buvo Vaida Pilibaitytė (LRT Radijas), Indrė Kiršaitė ir Adomas Zubė (NARA), Kata Bitowt (Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) ir Christina Kaghadou (tinklalaidė „The Syrian Trials“).

Vienas iš pagrindinių kurso tikslų – padėti studentams atrasti savo autentiškus balsus ir savitas prieigas prie jiems rūpimų temų. Kursas skatino pasitelkti garsą ne kaip priedą, bet kaip lygiavertį partnerį kuriant pasakojimą. Kaip kurso aptarime sakė viena studentė: „Supratau, kad garsas yra pašnekovas, o ne foninis dalykas. Kad jis iš savęs pasakoja istoriją.“

Visus Vilniaus universiteto tinklalaidžių kurso studentų kūrinius išgirskite dalyko „Soundcloud“ profilyje.

Epizodo redaktorius Karolis Vyšniauskas, iliustracijos autorė – Justė Urbonavičiūtė (Kissi Ussuki)

Ilgą laiką viskas, prie ko Monika Pundziūtė prisiliesdavo, tapdavo auksu. Būdama aštuoniolikos ji laimėjo „X faktorių“, gavusi 70 tūkst. televizijos žiūrovų balsų. Pirmoji daina, išleista Monique vardu, šiandien pasiekusi 23 milijonus perklausų. Monika turi dar bent penkiolika dainų, kurių perklausos viršijo milijoną.

Tik buvo viena problema: tai nebuvo muzika, kurią ji norėjo kurti. „Kuo toliau, su kiekviena išleista daina, mes ėjom, tuo toliau aš ėjau nuo savęs“, – NARA podkastui sako Monika.

„Aš bijodavau žmonių gatvėje, bijodavau būti atpažinta, dėl to, kad viduje jaučiausi, kad meluoju visiems. Kad manęs nemato tokios, kokia esu. Ir kai kalbasi su manimi, kai žiūri į mane, jie nemato manęs – ir tik aš tai žinau.“

Išgirskite visą Monikos Pundziūtės interviu su NARA tinklalaidės redaktoriumi Karoliu Vyšniausku. Epizode panaudoti Monikos dainų įrašų pirminių versijų fragmentai.

Pilnas aprašymas ir Kęstučio Žilionio fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/monika-pundziute-monique

Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 

Conversation hosted by Karolis Vyšniauskas and Austėja Pūraitė.

See the full description and photographs.

Support NARA's journalism: https://contribee.com/nara 

Po „Hamas“ teroro atakos spalio 7-ąją pasaulio žydai solidarizavosi su Izraelyje nužudytais tautiečiais. Dalies jų skausmą greitai pakeitė nerimas dėl Izraelio kraštutinės dešinės vyriausybės atsako.

„Aš jaučiuosi brolis ir pusbrolis žmonių, kurie žuvo. Su žydais, izraeliečiais, jaučiuosi kaip giminaitis. Aš maksimaliai jaučiau liūdesį, neviltį, skausmą. Bet jokio keršto (noro) nebuvo“, – prisimena Rafaelis.

„Man tai yra košmaras. Aš matau verkiantį vaiką – aš nežiūriu, iš kur jis yra. Aš matau sprogimą – įsivaizduoju, koks jausmas būti tame name. Ir labiausiai baisu, kad suprantu, jog mes klimpstam į dar gilesnę problemą, kurią išgydyti bus dar sunkiau“, – tęsia jis, kalbėdamas apie situaciją Gazoje ir Izraelyje.

Viena Rafaelio šeimos pusė buvo nužudyta lietuvių baltaraiščių, o kita – išgelbėta kitų lietuvių. Su sese jie buvo vieninteliai žydai vaikai lietuvių mokykloje Vilniuje.

Šiuo interviu, per vieno žmogaus istoriją, siekiame geriau suprasti Lietuvos žydų santykį su Izraeliu – valstybe, kurią daugelis jų matė kaip saugius namus po to, kai 95% Lietuvos žydų buvo išnaikinti II pasaulinio karo metu, taip pat ir kaimynų lietuvių rankomis.

Spalio 7-osios teroro ataka, kai „Hamas“ nariai nužudė 1,400 izraeliečių ir pagrobė virš 200 jų įkaitais, šią saugumo idėją stipriai sukompromitavo.

Atsakomosios atakos iš Izraelio pusės į Gazą – ypač tankiai apgyvendintą, „Hamas“ kontroliuojamą teritoriją – tęsiasi ketvirta savaitė. Palestiniečių žūčių skaičius, Gazos sveikatos ministerijos duomenimis, viršijo 9 tūkst., tarp jų daugiau nei trečdalis – vaikai.

Vilniuje gyvenantis Rafaelis karo eskalaciją stebi su dideliu nerimu. O arčiau namų jis bijo augančių antisemitinių atakų Europoje, Europos žydams vėl suteikiančių kolektyvinę bausmę.

„Šiuo momentu aš nepalaikau Izraelio vyriausybės veiksmų. Kaip žydas, nepalaikau to proceso, kuriame mes esame. Žydams reikia turėti namus. Tik nežinau ar procesas, kuriame mes esame, yra teisingas pasiekti taiką“, – sako Rafaelis interviu NARA tinklalaidei.

Su Rafaeliu Gimelsteinu kalbasi Karolis Vyšniauskas. Išgirskite visą pokalbį garsiniame interviu. 

Publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/rafael-gimelstein-izraelis-palestina

Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 

Publikacija ir Bertos Tilmantaitės fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/ieva-koreivaite-egle-murauskaite-izraelis-palestina-gaza 

Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 

Šis epizodas yra projekto „Perspectives“ dalis. „Perspectives“ yra naujas daugialypės ir konstruktyvios Europos žurnalistikos vardas iš dalies finansuojamas Europos sąjungos.

Publikacija ir Bertos Tilmantaitės fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/egle-murauskaite-moterys-karo-nusikalteles

Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 

Šis epizodas yra projekto „Perspectives“ dalis. „Perspectives“ yra naujas daugialypės ir konstruktyvios Europos žurnalistikos vardas iš dalies finansuojamas Europos sąjungos.

Vietoje, kur žiūrovai turėjo juoktis, jie tylėjo. „Tai jau nusibodo visiems. Jau turbūt nori, kad baigtųsi“, – galvojo Marija, pirmą kartą žiūrėjusi naują filmą su žiūrovais.

Realybė buvo kitokia: filmas „Slow“ (lietuviškai pavadintas „Tu man nieko neprimeni“) „Sundance“ laimėjo vieną pagrindinių festivalio prizų: Marija tapo geriausia režisiere pasaulinio vaidybinio kino (World Cinema Dramatic) kategorijoje.

Taip ji pakartojo analogišką režisierės Alantės Kavaitės laimėjimą už filmą „Sangailės vasara“.

Išgirskite visą interviu su Marija Kavtaradze NARA podkaste. Su ja kalbasi Karolis Vyšniauskas.

Publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/marija-kavtaradze

Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 

Andrius Jančiauskas pokalbyje įvardija pagrindinę „keisti ar priimti?“ klausimo problemą: „Mūsų numanymas dažnai remiasi į praeitį, o gyventi reikia kuriant ateitį.“

„Savo numanymą vis reikia plėsti, tyrinėti, – tęsia Andrius. – Tyrinėti, kaip kitiems žmonėms sekasi, neprimetant ir laukiant, kol patvirtins mano atsakymą, bet priimant, kad „žinai, tas kitas žmogus gyvena kitokį gyvenimą. Ir jo tiesos gali koegzistuoti su mano tiesomis, nors yra prieštaringos.“

Andriaus ir Bertos susitikimais NARA tinklalaidėje dalinamės nuo 2019-ųjų pavasario, o jų parengimą finansuojame tik iš klausytojų prisidėjimo. Per šį laiką išleidome penkiolika pokalbių, kuriuose nagrinėjamos temos kaip seksualumas, meilė ar santykiai su tėvais. Susipažinkite su visa kolekcija čia.

Epizodo fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/priemimas-andrius-janciauskas-ir-berta-tilmantaite

Rugpjūčio 24-ąją Radvilų rūmų dailės muziejuje vykusiame įraše dalyvavo NARA klausytojai, o pokalbį pradėjo pašnekovai – psichologijos profesorius, Suicidologijos tyrimų centro Vilniaus universitete vadovas Paulius Skruibis, *University College London* dėstytoja ir Vilniaus universiteto TSPMI mokslininkė stažuotoja Gražina Bielousova bei antropologė, Oksfordo universiteto doktorantė Beatričė Juškaitė. Jį moderavo NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas.

Daugiau informacijos ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nesaugumas-gyvas-tinklalaides-irasas-banguoja-audiofestivalyje

Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 

Su Laura Malinauskaite kalbasi Martyna Šulskutė, gegužę Reikjavike dalyvavusi „IFC Audiodocs“ konferencijoje. Martynos garsinė dokumentika „Language Shouldn't Be a Curse, It Should Be a Blessing“ buvo atrinkta į festivalio ilgąją programą, kartu su penkiolika kitų garso pasakojimų iš skirtingų šalių.

Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-malinauskaite

Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 

Autoriai: Julija Stankevičiūtė, Emilija Pociūtė, Indrė Kiršaitė ir Adomas Zubė. 

Visa publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/pirma-sugar-daddy-turejau-trylikos 

Tai – antrasis epizodas iš tinklalaidžių ciklo apie sugar dating. Išgirskite pirmąjį: https://nara.lt/lt/articles-lt/sugar-dating-ar-gali-parduoti-artuma 

Prisidėkite prie NARA veiklos: https://contribee.com/nara 

Autoriai: Indrė Kiršaitė, Emilija Pociūtė, Julija Stankevičiūtė ir Adomas Zubė.

Visa publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/sugar-dating-ar-gali-parduoti-artuma 

Tai – pirmasis epizodas iš dviejų dalių tinklalaidžių ciklo apie sugar dating. Antrąjį išgirskite čia: https://nara.lt/lt/articles-lt/pirma-sugar-daddy-turejau-trylikos 

Prisidėkite prie NARA veiklos: https://contribee.com/nara 

Nuorodos į pokalbyje paminėtus Karolio darbus ir daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/karolis-pilypas-interviu

Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 

„Mes visada mokėjome gyventi kitaip. Kiekvienas iš mūsų, romų, išeidami į miestą, pereiname į kitą teritoriją. Mes žinom, kad (ten) turi būti nepastebėta. Kad į tave žiūrės kitaip. Kad bandys nuo tavęs paslėpti savo tašes. Tai yra taip nemalonu. Tai taip atsibodę. Kiekvienas iš mūsų užaugome taip“, – interviu su žurnalistu Karoliu Vyšniausku kalba Rumina.

Fotografijos ir papildoma informacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/rumina-vilniaus-romai 

Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Papildoma informacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/elena-reimeryte-vilniaus-medziai

Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 

Aš noriu žinoti, kaip laikosi romų vaikai Naujininkuose. Ar jie dar moka romų kalbą? Ar žaidžia su irakiečių vaikais?

Aš noriu žinoti, kaip gyvena vienalytės poros Lietuvoje ir kodėl nėra partnerystės. Kaip sekasi translyčiams mokykloje?

Aš noriu žinoti, kaip jaučiasi aktorė, prie kurios priekabiavo jos dėstytojas. Ir nors žinau, kad nebus lengva tai girdėti, tikiuosi, kad išklausyta ji pasijus bent truputį lengviau.

Aš noriu žinoti, kodėl bijome psichikos negalią turinčių kaimynų ir kaip integruoti autizmo spektro vaikus. Aš nesuprantu ir noriu žinoti, kodėl paralimpiniam sportui vis dar skiriama mažiau dėmesio nei olimpiniam.

Aš noriu žinoti, kas šią minutę kerta mūsų medžius ir miškus. Nors dar labiau noriu žinoti, kas tuos medžius gina ir kaip galiu prie jų prisijungti.

Aš noriu žinoti, kodėl atstumiam priklausomybių turinčius žmones, užuot jiems padėję. Juk jiems taip trūksta meilės, žmogiškos meilės. Dar noriu žinoti, kaip gyvena vyrai ir moterys, kurie pardavinėja savo kūną, be meilės.

Aš noriu žinoti, kas laužo lietuvių kalbą (ačiūdiev) ir kas laužo karo barikadas. Aš noriu žinoti, kaip žmonės gyvena Ugandoje, Ukrainoje, Palestinoje. Ir man ne mažiau svarbu sužinoti apie žydišką savo miesto kilmę, apie kurią mokykloje niekas nepasakojo.

Aš noriu žinoti, kaip jaučiasi jazidė Klaipėdoje ir siras Jonavoje. Kaip jaučiasi žmonės, kuriuos žiemą palikome šalti miškuose prie Baltarusijos sienos ir kodėl nusikaltėliais vadinami tie, kurie juos gelbėjo?

Aš noriu žinoti apie aktyvizmą, feminizmą, anarchizmą, alkoholizmą…

Aš noriu žinoti, kaip dealinti su panikos atakomis ir kas yra meilė in general (nors turbūt nepavyks).

Aš noriu sužinoti apie viską iš esmės, lėtai ir įsimenančiai.

Jei ir tu nori žinoti, prisijunk prie NARA bendruomenės. Paremk nepriklausomą žurnalistiką.

Toks yra pilnas manifesto tekstas, publikuotas stenduosi skirtinguose Vilniaus rajonuose nuo centro iki stoties ir Naujininkų. Šiuo tekstu kviečiame prisijungti prie NARA skaitytojų, klausytojų ir kūrėjų bendruomenės ir taip palaikyti mūsų nepriklausomą, tarptautinių etikos standartų siekiančią žurnalistiką.

Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/as-noriu-zinoti

Pasak Lygių galimybių plėtros centro 2021 m. tyrimų, moterys su negalia, kurios pasirenka turėti vaikų, susiduria su dviguba diskriminacija – ne tik dėl negalios, bet ir dėl motinystės. Nemažai daliai žmonių sunku įsivaizduoti, kaip moteris su negalia gali susilaukti, išnešioti ir užauginti vaiką. 

Garso dokumentikos autorė Indrė Kiršaitė, redaktorius ir montažo režisierius Adomas Zubė

Podkaste dalyvauja Sienos Grupės savanoriai Rita Augutienė, Dalia Krapavickaitė ir Mantautas Šulskus. Su jais kalbasi NARA podkasto redaktorius Karolis Vyšniauskas.

Papildoma informacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/sienos-grupe-interviu

Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Epizodo partneriai – Aktyvių piliečių fondas

Antisemitizmas Lietuvoje, iš pirmo žvilgsnio, nyksta. „Žinau, kad yra žmonių, kurie Lietuvą mato kaip krauju suteptą žemę ir niekada čia nevažiuos. Bet dabar rakursas pasikeitęs. Lietuvos žmonėms Lietuvos žydai tampa smalsu“, – NARA podkastui sako Amit, buvusi Europos žydų studentų sąjungos viceprezidentė, dabartinė Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narė.

Šis pokalbis, kurį veda NARA žurnalistas Karolis Vyšniauskas, yra mūsų naujos partnerystės su Lietuvos žmogaus teisių centru pirmasis kūrinys. Dviejų podkasto epizodų ir dviejų video dokumentikų serijoje kalbėsimės su žmonėmis iš Lietuvos visuomenės audinyje nuo seno labiausiai atskirtų etninių bendruomenių – žydų ir romų.

Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/amit-goldman 

Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 

Co-organised by Contemporary Art Centre, the exhibition presents how artists from different countries saw the city of Vilnius from the restoration of Lithuania’s independence to its integration into the European Union.

Before the opening of the exhibition, Edwin Zwakman gave an exclusive interview to our contributor Eglė Elena Murauskaitė, a senior scholar at the University of Maryland specializing in international security. In this episode of the NARA podcast, they discuss Zwakman's work and challenge current geopolitical narratives embraced by the West.

Pictures and additional info: https://nara.lt/en/articles-en/egle-murauskaite-edwin-zwakman  

Support NARA work: https://contribee.com/nara

Skaitykite tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/zuoko-nusikaltimas-ir-bausme-2003-metu-chronologija

Pokalbyje dalyvauja NARA redaktorė Indrė Kiršaitė, fotografai ir autoriai Denis Vėjas ir Karolis Pilypas Liutkevičius, jį veda autorius ir redaktorius Karolis Vyšniauskas. Iš Meksikos balso žinute prisijungė NARA bendraįkūrėja, fotožurnalistė Berta Tilmantaitė. Savo refleksijomis apie šiuos metus pasidalino klausytojai Laima, Karolis, Dainius ir Dominykas. Išgirskite įrašą paspaudę mygtuką PLAY aukščiau.

Žmonės Lietuvoje yra keistoje tarpinėje būsenoje: kai karas mūsų teritorijoje nevyksta, bet imituoti įprastą gyvenimą irgi negali. Galvojimas apie ateitį yra atidėtas. Jį keičia tai, ką Denis apibūdina kaip „pastovų apokaliptinį jausmą viduje.“ Kaip su tuo tvarkytis?

Sekite NARA darbus: https://nara.lt/

Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara 

Žemės drebėjimo Turkijoje-Sirijoje aukų skaičius siekia 40 tūkst. Pasaulio sveikatos organizacija vasario 6-osios įvykį pavadino „baisiausia stichine nelaime šiame šimtmetyje“.

Christina Kaghadou dalinasi sąrašu organizacijų, kurios šiuo metu yra arčiausiai nukentėjusių žmonių Sirijoje:

- Syrian American Medical Society–SAMS: https://www.facebook.com/donate/880527999854774/10160414527897145/

- White Helmets: https://www.whitehelmets.org/en/?akid=6707.154198.O9ngi1&rd=1&t=9

- Molham: https://molhamteam.com/en/campaigns/439

- Takatoat / Femalecomms: https://www.instagram.com/p/CopTJzvM4Qj/?igshid=NDk5N2NlZjQ%3D (paramos rinkimo kampanija norintiems pasiekti žmones Bashar al-Assado kontroliuojamose teritorijose).

- Pilnas sąrašas organizacijų, kolektyviai sudarytas paramą rengiančių žmonių (anglų k.): https://docs.google.com/spreadsheets/d/1MzBlziy7Ejy5Lp_WJ55MdTSpY_q2qMuFww4FBHma9Wk/htmlview?urp=gmail_link#gid=

Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara

Šiuos klausimus epizode su Berta Tilmantaite svarsto psichologas Andrius Jančiauskas.

„Iš vienos pusės, laimė yra duotybė ir ją galima pasiekti, iš kitos pusės – laimė yra autorystė, kai mes, panaudodami savo resursus, jaučiamės kurdami gėrį ktiems žmonės“, - sako Andrius.

Publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/laime-duotybe-ar-musu-paciu-autoryste

Prisidėk prie mūsų veiklos: https://contribee.com/nara

Užsiprenumeruok naujienlaiškį: https://nara.lt/lt/about/#newsletter

Garso dokumentikos autorė: Martyna Šulskutė 

Publikacija su fotografijomis: https://nara.lt/lt/articles-lt/kad-musu-seseliai-nebutu-uz-mus-didesni 

Prisidėk prie mūsų veiklos: https://contribee.com/nara 

Užsiprenumeruok naujienlaiškį: https://nara.lt/lt/about/#newsletter 

Gabrielė, kaip ir kitos dvi tinklalaidėje kalbančios moterys – Lina ir Daina – juto psichologinės pagalbos poreikį tvarkantis su sunkiais išgyvenimais bei emocijomis. Kad tą pagalbą rastų, jos turėjo įdėti daug pastangų ir daug ko atsisakyti.

Šiame epizode kalbame apie psichologinės pagalbos paieškas – kaip sunku kartais gali būti jos ieškoti ir kiek ta pagalba kainuoja, ne tik finansiškai. Kad galėtų sau leisti terapiją, Gabrielė atsisakė mėgstamų veiklų, Daina išleido santaupas, o Lina – išnuomojo savo namus ir pardavinėjo daiktus.

Gabrielės aplinkoje psichikos sveikatos tema buvo stigmatizuojama, dėl to ji savo poreikį eiti į terapiją slėpė nuo tėvų. Tuo tarpu Daina pati paskatino savo vaikus irgi susirasti psichologus – nors tai nebuvo lengva, nes reikėjo pripažinti pačios padarytas klaidas.

Publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/kiek-kainuoja-psichikos-sveikata

Prisidėk prie mūsų veiklos: https://contribee.com/nara

Užsiprenumeruok naujienlaiškį: https://nara.lt/lt/about/#newsletter

Identiteto klausimai („Iš pradžių JAV prisistatinėjau kaip „europietė“. Tada paklausiau savęs – o ką tai išties reiškia?“) yra didelė dalis to, ką paliečiame šiame NARA podkasto epizode, įrašytame New Haven'o mieste.

Bet kartu šis interviu yra ir Marijos dialogas su jaunesne savimi ir tame etape esančiais mūsų klausytojais.

Su Marija Verner kalbasi Karolis Vyšniauskas

Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/marija-verner

Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/about/#support 

The botanist, a researcher at Life Sciences Center, Vilnius University, Dr. Radvilė Rimgailė-Voicik became our guide to the community of vegetation for this episode. The sociologist from Vytautas Magnus University, Dr. Jurga Bučaitė-Vilkė is our guide to human society, which by definition is the aggregate of people living together in more or less ordered communities. 

One week after COP27, which is the most important annual meeting of world leaders addressing the global climate crisis, we invite you to listen to a constructed dialogue between a biologist and a sociologist to find out how we got to where we are today and if changes are possible. 

Authors: Kata Bitowt, Martyna Šulskutė 

Folk song: Institute of Lithuanian Literature and Folklore 

Full publication: https://nara.lt/en/articles-en/whats-so-scary-about-a-falling-tree 

Support our work: https://contribee.com/nara 

Kaltė aplink mus ir mumyse gali aktyviai veikti nuolat, tačiau ne visada paprasta ją pastebėti ir atpažinti. Susitikę su kalte – kaltinami patys ar kaltindami kitus – galime nepastebėtai įkristi į vaikystėje išmoktus elgesio modelius: slėpti savo jausmus, bėgti iš nemalonios situacijos, manipuliuoti kitais, užstrigti neigime ir pan. Bet galime atrasti ir jėgos, atjautos, motyvacijos veikti, o kartu ir galimybę tobulėti, kurti tikrą ryšį su kitais.

„Tikėjimas savimi ir tikėjimas kitais, kaip savarankiškais, stipriais žmonėmis, yra tikėjimas, kad aš galiu panešti savo kaltes ir kad esu atsakingas išgirsti kitų žmonių poreikius. Bet aš nesu atsakingas skaityti mintis ir nuspėti, kokius poreikius kitas žmogus turi“, – sako Andrius.

Visa publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/kalte-ir-atleidimas-kaip-galimybe-kurti-tikra-rysi

Prisidėkite prie mūsų veiklos: https://contribee.com/nara 

This time is different – the unrest is growing and Masi believes, this might mean the end of the Islamic Republic of Iran.

On the 16th of September Mahsa Amini, a 22-year-old Kurdish woman, died in Iran, after being detained by morality police because of allegedly wearing a hijab too loosely. Witnesses said she was severely beaten and died as a result of police brutality but Iranian authorities denied it.

The death of Mahsa Amini sparked the protests in Iran counting its seventh week now.  In this episode, two Iranian women – Masi Abolhassan and Shaghayegh Norouzi – tell why they had to flee their homeland and how, both living in exile now, they are still fighting for changes in Iran. 

Authors: Berta Tilmantaitė, Indrė Kiršaitė

Full publication: https://nara.lt/en/articles-en/coming-back-home-is-more-dangerous-than-staying-in-the-streets-protests-in-iran 

Support our work: https://contribee.com/nara 

Dalis pasirenka apie karą su šeima nekalbėti, kiti eina į konfliktą, dar kiti – išvis nutraukia santykius. 

Šioje NARA garso dokumentikoje – trys istorijos apie tai, kaip karas griauna santykius šeimose. Ir kaip Andrejus, Julija ir Elena (vardas pakeistas) ieško būdų neprarasti savo artimųjų, nors jų vertybės skiriasi iš esmės. 

Autoriai: Indrė Kiršaitė ir Adomas Zubė. 

Autorės: Indrė Kiršaitė ir Vaida Pilibaitytė. Šis pasakojimas yra bendras NARA ir LRT Radijo dokumentikos kūrėjų darbas. 

Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/pasipuoskim-kelmais-kaip-alytaus-gyventojai-gelbejo-miesto-medzius 

Paremkite NARA veiklą: https://contribee.com/nara/ 

Prakeliavęs 15 metų, Denis laisvamanišką savo keliavimą dabar vadina visišku pacifizmu ir pats pripažįsta, kad karas Ukrainoje jį labai pakeitė. Anksčiau savo keliones dokumentuodamas draugams ar asmeniniam tinklaraščiui, dabar užsiima žurnalistine fotografija ir rašymu, kurie tapo viena iš jo profesijų.

Nuo karo Ukrainoje pradžios NARA publikavo penkis Denio pasakojimus iš ten. Drauge su žurnalistu Tomu Valkausku, jie į Ukrainą išvažiavo pirmąją karo savaitę, o vėliau, Denis sugrįžo į Ukrainą dirbti ir vėl – keliavo į Odesą.

Su Deniu susitikome pasikalbėti apie žurnalistinio darbo etiką karo zonoje, jo patirtį dirbant Ukrainoje, keliones ir kaip santykį su jomis pakeitė geopolitiniai įvykiai bei keliavimo laisvę, kuri turi kainą.

Visa publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/karas-kadras-kelias-pokalbis-su-fotografu-deniu-veju-dirbusiu-ukrainoje

Paremkite mūsų veiklą: https://contribee.com/nara 

Kontrolė – galingas psichologinis įrankis, kuriuo svarbu išmokti išmintingai naudotis. Andriaus manymu, tai reiškia gebėti atskirti tai, ką įmanoma ar verta kontroliuoti nuo to, ką sveikiau būtų paleisti ir priimti. 

Atsakymą stoikų filosofijoje siūlo Epiktetas, įvardinęs tai, ką pasak jo, žmogus gali visiškai kontroliuoti: savo vertinimus, impulsus, lūkesčius ir veiksmus. Tačiau Andrius mano, kad tai klausimas, reikalaujantis atlikti asmeninę inventorizaciją: pajusti erzinančius veikimo modelius ir reakcijas, o tuomet nukreipti fokusą į vidų ir bandyti suprasti jų šaknis.

„Perdėta kontrolė gali sietis tiek su aukštu nerimu, tiek su asmenybės sutrikimais. Tai gali reikšti gilų nesaugumą gyvenime, kuris remiasi į tokias bazines nuostatas kaip kad: šitas pasaulis yra daug labiau pavojingas negu saugus, mes nuolatos esame stiprioje grėsmėje išnykti arba prarasti savo artimiausius – ir, gali sakyti, iš dalies tai yra teisybė; kad aplinkiniai žmonės yra daug labiau mums norintys blogo, negu gero ir jie nuolatos siekia mumis pasinaudoti“, – sako Andrius.

Tačiau bandant kontroliuoti tai, kas neįmanoma, gali kilti dar daugiau įtampos. „Kuo daugiau kamuoliukų bandau būti išmetęs vienu metu ore, tuo yra sunkiau jais žongliruoti. Viena vertus, kai bandau tai daryti, auga mano virtuoziškumas. Kita vertus – didėja ir įtampa, su kuria gyvenu“, – sako Andrius. „Jei esu žmogus, kuris tikrai prastai žongliruoja kamuoliukais, įtampa tarp mano galimybių ir reikalavimo iš savęs vis auga. Mano idealusis ir realusis „aš“ labai stipriai neatitinka. Tada pradedu gyventi nuolatinėje būsenoje, kai esu savimi nepatenkintas, nepakankamas, ne toks, koks norėčiau būti.“

Visa publikacija, video ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/kontrole-andrius-janciauskas-psichologija

Paremkite mūsų veiklą: https://contribee.com/nara 

Paauglystėje Viktoriją formavo pankrokas ir anarchizmas. Šiandien ji aktyviai veikia žmogaus teisių lauke. Tarp iniciatyvių, kurias ji su bendraminčiais kuria – Lietuvos queer archyvas, socialinė ir informacinė erdvė „išgir̃stì“, skirta LGBTQ+ žmonėms ir jų artimiesiems, pernai vykusios „Kaunas Pride“ eitynės, kairioji žiniasklaidos erdvė „Gyvenimas per brangus“, Gegužės pirmosios profesinė sąjunga, festivaliai „Kreivės“, „Kombinatas“ ir „Sapfo“. 

Visa publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/viktorija-kolbesnikova 

Paremkite mūsų veiklą: https://contribee.com/nara 

Su Sauliumi Sužiedėliu kalbasi Karolis Vyšniauskas.

Papildoma informacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/saulius-suziedelis

Read more and see the photos: https://nara.lt/en/articles-en/painted-in-sound-samuel-bak

Мы встречаемся с Еленой спустя два месяца после её возвращения из Украины. После публикации её текстов о том, как в военное время живут города на юге Украины, «Новая газета» стала получать предупреждения от Роскомнадзора и Генеральной прокуратуры с требованием удалить данные материалы. Тексты с сайта издания были удалены, а позже редакция опубликовала заявление о приостановке работы до окончания войны. Часть журналистов «Новой газеты» уехала, оставаться в России им попросту небезопасно. Опасность угрожает в том числе и Елене, если она решит вернуться в страну. В конце апреля покинувшие Россию журналисты «Новой» запустили сайт издания «Новая газета. Европа» и теперь вещают из-за границы. 

Автор: Томас Валкаускас

Tinklalaidės autorė: Berta Tilmantaitė

Montažo režisierius: Adomas Zubė

Prisidėkite prie NARA veiklos: https://contribee.com/nara 

Tinklalaidės autorės: Indrė Kiršaitė, Martyna Šulskutė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Janiulytė-Temporin. 

Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/kodel-mums-tai-rupi-jaunu-zmoniu-pasakojimai-apie-aplinkosauga 

Paremkite NARA veiklą: https://contribee.com/nara 

Poetas, vertėjas, lietaratūros kritikas dienas pradeda ir baigia rašydamas naujienų apie karą Ukrainoje santraukas, o protarpiais išverčia ukrainiečių poezijos. Būtent tai, sako, padeda jam neišsikraustyti iš proto, kai naujienų srautą ir svorį sunku bepakelti. O po Mariaus įrašais žmonės nuolat dėkoja – matyt, „nerimtas“ jo užsiėmimas visgi daug kam labai reikalingas.

Šiame pokalbyje aptariame, kodėl svarbu neprarasti susidomėjimo ir nuolat save informuoti, kokia yra poezijos reikšmė sunkiais laikotarpiais ir kaip išbūti kasdienoje vis persvarstant save kaip žmogų ir žmogiškumą apskritai.

Epizodo autorė ir fotografė: Berta Tilmantaitė

Epizodo montažo režisierius: Adomas Zubė

Publikacija su fotografijomis: https://nara.lt/lt/articles-lt/marius-burokas-ir-poezija-padedanti-neissikraustyti-is-proto

Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara 

Katerina has been covering the war in Ukraine since 2014. At that time, she was reporting not only from the Ukrainian side but also from Russian-occupied territories in the Donbas region. Today we talk about Ukrainian journalism in wartime and how to do your work when you are a target. The interview was made by Berta Tilmantaite and edited by Indre Kirsaite. 

Equip Ukrainian journalists with bulletproof vests and helmets: https://2402.org

Support Zaborona: https://www.patreon.com/Zaborona

Support NARA: https://contribee.com/nara / https://steadyhq.com/nara 

„Skubėdami krauname medikamentų dėžes ir vandenį į mikroautobusą. Iš skirtingų pusių ataidi sprogimai. Aidas šiuos garsus paverčia nenutrūkstamu ūžesiu. Kūnas į tai reaguoja adrenalino pliūpsniu. Įsiklausau, bandau pagauti virš galvos skrendančio lėktuvo garsą arba raketos švilpimą. Negirdime nei lėktuvo, nei raketos, bet pamatome pilkų dūmų stulpą, kylantį virš už kelių kilometrų esančio pramoninio pastato.“

***

Tekstą įskaito NARA žurnalistas Karolis Pilypas Liutkevičius

Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Šiandien vietos bendruomenėje – dvejopi jausmai. Vieni nemato savo ateities kaime, tad mokyklos uždarymas jų nepaliestų. Kiti nori puoselėti mokyklą, nes čia mokėsi kelios šeimos kartos, pradeda grįžti emigrantai ir kuriasi jaunos šeimos. 

Prieš trejus metus šią mokyklą baigusi Toma Andrulytė pasakoja, ką reiškia kaimui turėti gimnaziją. Tačiau tai ne tik istorija apie vieną mokyklą. Tai pasakojimas apie gyvenimą regione, kai mokykla lieka pagrindiniu kaimo gyventojų išsilavinimo ir kultūros židiniu. 

Hear Hivi’s, Peri's and Salah's stories in this NARA audio documentary about people from different cultures meeting for the first time and their attempts to communicate.

See more photographs and more written information here: https://nara.lt/en/articles-en/language-shouldn-t-be-a-curse-it-should-be-a-blessing

Support our independent journalism: https://contribee.com/nara 

Šiandienos pokalbyje su kineziterapeute Vita Mozūraitiene kviečiame atkreipti dėmesį į kvėpavimą ir pojūčius kūne. „Dirbant vien tik su kūnu, jei žmogus neišeina iš proto, nejaučia savo emocijų, jam labai sunku padėti. Keista, kad vis dar atsiejame emocijas, protą ir kūną. Viską susiejus, žmonės jaustųsi daug geriau“, – sako Vita.

Anot jos, praradę kontaktą su kūnu, naudodami jį tik kaip įrankį, žmonės uždelsia ar nukėlinėja problemų sprendimą. O sugrįžę į kūną, atkūrę santykį su juo galėtų užbėgti toms problemoms už akių, anksčiau kreiptųsi į specialistus arba patys išmoktų, kaip sau padėti esamuoju momentu.

Papildoma informacija, nuorodos ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/kaip-sugrizti-i-kuna-pokalbis-su-kineziterapeute-vita-mozuraitiene

Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara 

We meet Ann at her apartment in New York on March 24. The conversation is led by Karolis Vyšniauskas.

Archival footage and additional links: https://nara.lt/en/articles-en/ann-cooper-on-the-annihilation-of-russia-s-independent-media

Duetas treniruojasi, kad patektų į Paralimpines žiemos žaidynes. Lietuva šiose žaidynėse dalyvavo tik sykį, 1993 metais. Iki šiol niekas iš žiemos parasportininkų ten daugiau neišvyko. Bet prieš porą metų pasiryžimu ten grąžinti Lietuvos vėliavą užsidegė Karolis.

Karoliui dabar 45-eri metai. Jis nemato nuo tada, kai būdamas 19-kos pateko į automobilio avariją. Nors pirmieji metai tamsoje Karoliui buvo psichologiškai ypač sudėtingi, bet jis niekad nenuleido rankų, kad galėtų gyventi pilnavertišką gyvenimą.

Autorė – Martyna Šulskutė.

Papildoma informacija, nuorodos ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/karolis-yra-slides-vytenis-yra-akys

Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara 

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, šiuo metu penkiuose sulaikymo centruose – Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Naujininkuose – uždarytas 2781 žmogus, iš jų – 594 vaikai.

Su Ewa Wołkanowska-Kołodziej kalbasi Karolis Vyšniauskas. Interviu įrašytas kovo 15 d. Vilniuje.

Papildoma informacija, nuorodos ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/beveik-3000-migrantu-vis-dar-uzdaryti-lietuvoje-ewa-neleidzia-ju-uzmirsti

Prieš metus įrašytame epizode su Olegu kalbėjome jo ofise, kur jis vilkėjo direktoriaus kostiumą ir pasakojo apie kūrybą, veiklos strategijas, vidinius virsmus. Šįkart susitikome Olego šeimos namuose Žirmūnuose, kur jo vaikystės kambaryje ilsėjosi iš Ukrainos neseniai parvežta močiutė Aleftina. Kaimynai gręžė sienas, o aplink siautė šuo Mažylis. 

Gimęs Kyjive, užaugęs Vilniuje, vasaras leisdavęs Rusijoje ir Ukrainoje, Olegos savyje talpina persipynusius visų šių šalių kontekstus. Svetainėje mamai ir močiutei pajungęs televizorių, kad jos galėtų nuolat žiūrėti naujienas, pats Olegas iš rankų nepaleidžia telefono – nuolat seka, kas vyksta Ukrainoje ir koordinuoja ką tik įkurto „Vienas k paramos fondo“ veiklas. Prieš metus kalbėjome apie apie būsenas, jausmus, idėjas, dabar – apie būtinybę susifokusuoti ir veikti.

„Visų žmonių pabaiga yra vienoda. Klausimas, kaip mes prie tos pabaigos prieinam? Ar tu priėjęs prie jos gerbsi save, ar ne – ir viskas. Aš supratau, kad jeigu aš dabar to nedarysiu, aš savęs negerbsiu, negalėsiu gyvent“, – dalinasi Olegas. 

Kviečiame išgirsti pokalbį ir pamatyti Olego bei jo močiutės Aleftinos fotografijas čia: https://nara.lt/lt/articles-lt/oleg-surajev-daugiau-nebus-taip-kaip-buvo

Epizodo autorė Indrė Kiršaitė.

Authors: Indrė Kiršaitė, Adomas Zubė.

Full publication: https://nara.lt/en/articles-en/witnessing-war-twice-in-your-20s

Support our work: https://contribee.com/nara / https://steadyhq.com/nara/

C началом массовых репрессий в отношении журналистов и представителей гражданского общества, как и многие белорусы, Никита покинул Беларусь. Сначала он перебрался в Вильнюс, а сейчас живёт в Варшаве.

В интервью мы говорим о том, что формировало Никиту Мелкозёрова. Также о белорусской журналистике вне Беларуси и о том, каково это покинуть свою страну из-за того, что ты устал бояться в ней жить. 

Автор эпизода: Томас Валкаускас.

Поддержите нас: https://www.patreon.com/naralt

Epizodo autorė Indrė Kiršaitė.

Publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/kaip-susitaikyti-tautoms-pokalbis-su-lina-strupinskiene-apie-vakaru-balkanus

Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt

Į NARA podkastą sugrįžta Eglė Murauskaitė, Marylando universiteto vyr. mokslininkė ir saugumo ekspertė. Su ja kalbasi Karolis Vyšniauskas. Jų interviu pirmą kartą publikuotas video formatu, mūsų „YouTube“ kanale. Dalinamės audio įrašu.

Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt

Find additional information at: https://nara.lt/en/articles-en/silvia-foti

Support our work at: https://www.patreon.com/naralt

See photos and the full description at NARA.lt website.

This episode is a part of the series Rethinking Lithuania focusing on people who initiate progressive changes in Lithuanian society, despite not living here physically.

Rethinking Lithuania project was made during the class of professor Elizabeth Spiers at Studio 20, NYU.

Support our work on Patreon: https://www.patreon.com/naralt

For the first podcast episode of 2022, we met Eglė in their room in Chicago to talk about the power of bold protest and the absence of LGBTQ voices in the Lithuanian-American community.

This episode kicks off the series of conversations with global Lithuanians on their relationship with Lithuania and their work to inspire progressive changes in Lithuanian society, even when they don't live there physically.

We called this series Rethinking Lithuania to challenge the traditional narrative of what defines us as a community. These conversations are held by Karolis Vyšniauskas, one of NARA's editors, who's currently studying journalism masters in New York University.

Cikliškumas, pasikartojančios šventės pabrėžia laiko tėkmę, baigtinumą, todėl gali kelti nerimą. Jo prideda ir atsakomybės, lūkesčiai, skubėjimas. Be to, šventimas dažnai yra susijęs su kitais žmonėmis, buvimu tarp jų, santykiais, kurie nebūtinai paprasti ir aiškūs, bet gali kelti ir nemalonių išgyvenimų.

Tačiau kodėl visgi svarbu sudėti akcentus ir švęsti – mažus pasiekimus, didelius įvykius, kalendorines ar asmenines šventes ir apskritai, gyvenimą? Net tada kai viskas atrodo tamsu ir beprasmiška. Apie tai kalbasi psichologas Andrius Jančiauskas ir Berta Tilmantaitė. 

Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

Fernanda started out as a journalist but now is an awarded novelist, whose book Hurricane Season (Spanish: Temporada de huracanes) is translated in over 35 language and won the International Literature Award of the Haus der Kulturen in Germany and was shortlisted for the International Booker Prize last year.

However, this conversation is not about the books that Fernanda has written but rather about the themes and topics she explores. For instance, what is the impact of violence in everyday life, what the lack of love does to people and communities, how the crisis of identity and inner conflict might break us and how to find the escape routes when you feel trapped in a reality that is hard to bear?

The whole publication: https://nara.lt/en/articles-en/fernanda-melchor

Author and photographer: Berta Tilmantaitė

Support our work: https://www.patreon.com/naralt

Epizodo autoriai: Indrė Kiršaitė, Berta Tilmantaitė, Karolis Pilypas Liutkevičius, Mindaugas Drigotas

Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

Šis epizodas lydi videopasakojimą, kurį galite pamatyti NARA.lt arba mūsų YouTube platformoje.

Tiek videopasakojimo, tiek tinklalaidės epizodo autorė yra NARA praktikantė Paula Bumbulytė.

Epizodo autorė Indrė Kiršaitė.

Tekstas ir istorinės fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nepazinta-zambijos-istorija-is-ukmerges

Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

Mirtis – neišvengiama, bet dažnai vengiama tema, į kurią leistis nėra lengva. Šiame NARA tinklalaidės epizode kviečiame mirties temoje pabūti kartu.

Atvirai dalindamasis savo netekties istorijomis ir skausmu, Andrius svarsto, kad susidūrus su mirtimi, būtina turėti liūdesiui draugišką erdvę, leisti sau paliūdėti ir suprasti, kad liūdesys taip pat turi pabaigą. Svarbu ir su savimi išlikti šiltame, palaikančiame santykyje, kuriame gali atrasti atjautos sau, ir nebijoti atsiremti į kitus – prašyti pagalbos ir laiko kartu.

Publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/kuo-mirtis-arciau-tuo-ir-gyvenimas-maziau-baisus-darosi

Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

The artist and curators features in this episode are:

– Ki Hyun Park, Berlin, Germany

– Dejan Krstić, Novi Sad, Serbia

– Neringa Kulik, Kaunas, Lithuania

The episode has been made in partnership with the Magic Carpets project.

See pictures and notes: https://nara.lt/en/articles-en/art-for-the-people-with-the-people

Authors: Kata Bitowt, Martyna Šulskutė and Indrė Kiršaitė.

Full publication: https://nara.lt/en/articles-en/there-s-no-place-like-home-you-can-afford

Support our work: https://patreon.com/naralt

Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

Monika is a futurist and futures designer who consults on and prototypes culturally expansive, socially and environmentally engaged future world designs for the media industry, technology companies, and cities or countries. In this conversation with Monika, we discuss the process of prototyping futures and the feedback loop between speculative/science fiction and reality.

Publication: https://nara.lt/en/articles-en/monika-bielskyte-protopia-future

Interview: Berta Tilmantaitė

Music: Vladas Dieninis – HAJAT (Isla to Isla)

Photography: Linas Masiokas

Support our work: https://www.patreon.com/naralt

Kalbantis su „Saulės ir jūros“ autorėmis Rugile Barzdžiukaite, Lina Lapelyte ir Vaiva Grainyte, išryškėja jų bendradarbystės svarba. Mene, kur dažnai iškeliamas vienas žmogus, užkulisiuose paliekant komandą, „Saulė ir jūra“ veikia kaip bičių korys, be vieno lyderio, bet su įvykstančiu rezultatu.

Interviu kalbėjome apie tai, bet ne tik. Pokalbį įrašėme ant Bruklino muzikos akademijos (BAM) stogo, apačioje miestui pradedant šeštadienio vakarą, o žmonėms kantriai laukiant „stand by“ bilietų eilėje – visi įprasti bilietai buvo iš anksto išpirkti. Kviečiame išgirsti.

Autorius ir fotografas: Karolis Vyšniauskas

Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/saule-ir-jura-niujorke

Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

Mūsų puslapyje prie teksto galite pamatyti istorines fotografo Pauliaus Lileikio fotografijas, labai gerai perteikiančias to laikotarpio atmosferą, taip pat parodančias ir pagrindinius istorijos veikėjus: https://nara.lt/lt/articles-lt/williams-istorija

Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt

Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt

Dalinamės įgarsintu tekstu, kurį skaito pati autorė.

Pamatykite visą publikaciją: https://nara.lt/lt/articles-lt/tvari-aplinka-visuotine-zmogaus-teise

Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt

Interview by Indrė Kiršaitė, photos by Severina Venckutė.

Full story and pictures: https://nara.lt/en/articles-en/in-kabul-what-you-dont-see-is-more-important-than-what-you-do-see

Support our work: https://patreon.com/naralt

Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/stabtelejimas-tarp-skubejimu-komandos-pokalbis

Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt 

Full story and pictures: https://nara.lt/en/articles-en/doctor-in-india

Support NARA podcast: https://www.patreon.com/naralt

This episode is supported by Active Citizen Fund.

***

Šio teksto autorė yra Julija Stankevičiūtė, Kauno Veršvų gimnazijos abiturientė. Tai yra – vienas iš konkurso „Afrika nėra šalis“ laimėtojų. Jo metu dvidešimt Lietuvos moksleivių parengė originalius žurnalistinius pasakojimus apie Afrikos dabartį, siekdami parodyti žemyno įvairovę ir mūsų santykį su ja.

Tekstą įskaito NARA patronas Evaldas Marcinkus.

Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

Pamatykite fotografijas ir raskite papildomą informaciją: https://nara.lt/lt/articles-lt/teismas-isskyre-diana-su-sunumi-ji-buria-kitas-moteris-patyrusias-ta-pati

Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt 

Epizodo autorius: Karolis Vyšniauskas, fotografas – Karolis Pilypas Liutkevičius

Epizodo fotografijos ir daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/marija-nemcenko

Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

Specialiame NARA podkasto epizode kalbamės su Egle Samuchovaite, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programų vadove, apie geriausius ir blogiausius situacijos scenarijus.

Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt

Autorė: Indrė Kiršaitė

Palaikykite NARA darbą: patreon.com/naralt 

Pokalbį inicijavo Grupių santykių draugijos vadovė, Vilniaus universiteto docentė Jolita Buzaitytė-Kašalynienė. Remdamasi dalyvių mintimis ir jas plėtodama per savo prizmę, mokslininkė priartėjo prie platesnio antrus metus pandemijoje gyvenančios Lietuvos visuomenės būvio. Dalinamės jos tekstu.

Jį skaito Rugilė Matusevičiūtė

Skaitykite tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/kaip-pandemija-mus-pakeite

Palaikykite NARA darbą: https://www.patreon.com/naralt 

Skaito Rugilė Matusevičiūtė.

Teksto publikacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/kodel-aspalikau-baznycia

Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt

Публикация и фотографии: https://nara.lt/ru/articles-ru/otrazheniye-sovetskogo-soprotivleniya-v-segodnyashnem-dne

Поддержите NARA: https://www.patreon.com/naralt

Epizode kalba Pietų Dakotoje, vienoje „balčiausių“ JAV valstijų studijavusi žmogaus teisių specialistė Simona Gaidytė, virš 30 metų Niujorke gyvenanti, skirtingų rasių vaikams muziką mokanti Gintarė Bukauskas ir nedideliame miestelyje Vašingtono valstijoje gyvenanti Akvilė Bukauskaitė.

Foto galerija: https://nara.lt/lt/articles-lt/george-floyd-atminti

Palaikykite NARA žurnalistiką: https://www.patreon.com/naralt

Этот эпизод именно про страх и его нормализацию в сознании и повседневности жителей приконфликтных регионов Грузии, где понятие границ размыто, а доступ к базовым правам человека ограничен. Люди не могут посещать своих родных, их дома разделены разграничительными линиями, они не знают какой информации верить и на каком языке говорить. Они чужие и тут, и там... Обо всем этом я говорила с грузинской правозащитницей Маей Еленой Русецкой, которая много лет работает в сфере человеческой безопасности.

В условиях нерешенных конфликтов постсоветского пространства часто можно встретить термин «замороженных конфликтов», но для людей живущих в приграничных районах конфликтующих сторон, конфликт – это неотъемлемая часть их повседневности. Он выражается в страхе звука фейерверков, в невозможности поехать в ближайшую больницу или купить медикаменты, владеть землей, на которой веками жили его предки или получить пенсию своего же государства.

Про Южную Осетию и Абхазию в независимой Литве много говорили в августе 2008-ого года. Тогда на Южном Кавказе вспыхнула так называемая Пятидневная или Августовская война между Грузией, с одной стороны, и самопровозглашенными республиками Южной Осетией Абхазией, а также Россией, с другой.

Наследие этой короткой войны оказало глубокое влияние на последующие события. Россия, наряду с горсткой других государств, официально признала независимость Абхазии и Южной Осетии и разместила там военные базы. После 2008 года многие в Грузии воспринимают конфликты через призму российской военной оккупации. Абхазы и южные осетины оспаривают эту точку зрения и рассматривают увеличение военной, экономической и инфраструктурной поддержки со стороны России в качестве гарантии своей безопасности.

Autoriai: Indrė Kiršaitė ir Karolis Vyšniauskas.

Palaikykite NARA podkastą: https://www.patreon.com/naralt

Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/oleg-surajev

Pasakojimą rengėme kartu su programa „Social Breeze“, skatinančia moksleivius savanoriauti.

Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/moksleiviai-savanoriai

Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt 

Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt

Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/prarasti-darba-pandemijos-metu 

https://nara.lt/lt/articles-lt/andrius-mamontovas

https://www.patreon.com/naralt 

Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt

Iliustracija: Ula Rugevičiūtė Rugytė

Su Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininku kalbasi Karolis Vyšniauskas.

Interviu įrašytas kovo 2-ąją.

Palaikykite NARA darbą: www.patreon.com/naralt

Fotografijos ir publikacija nara.lt: nara.lt/lt/articles-lt/tomas-vytautas-raskevicius 

Tekstas ir Rūtos Meilutytės fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/autizmas-kaip-mitas 

Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt

Epizodo partneriai – Britų taryba Lietuvoje ir DofE programa.

Palaikykite NARA podkastą: https://www.patreon.com/naralt

Su mokslininke, Lietuvos žurnalistikos centro vadove Džina Donauskaite kalbasi NARA žurnalistas Karolis Pilypas Liutkevičius.

Interviu aptariami ne tik socialinių tinklų pokyčiai, bet ir žiniasklaidos atsakomybė.

Palaikykite mūsų podkastą: patreon.com/naralt

Šis interviu yra kampanijos daugiaumeiles.lt dalis. Kampaniją įgyvendina Lietuvos žmogaus teisių centras, Europos žmogaus teisių fondas ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas.

Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014 - 2020), Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo, bei Geros valios fondo lėšomis.

Senelio istorijos paieškos Liliją atvedė iki aiškesnio supratimo savo rolės dabartiniame mieste. Trečioji ir paskutinė dokumentikos apie Vilnių ir vilnietiškumą dalis.

Pasakojimo autorė Martyna Šulskutė, garso režisierė ir muzikos kompozitorė Kata Bitowt.

NARA tinklalaidės archyve raskite pirmas dvi dalis.

Epizodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt

Susisiekėme su penkiolika metų Valstijose gyvenančia mokslininke Ieva Jusionyte, siekdami geriau suprasti dabartinę šalies būklę.

Tai yra pirmasis interviu specialiai NARA „Youtube“ kanalui.

Klausytojų prašymu, dalinamės juo ir podkastų platformose.

Ieva Jusionytė yra antropologė, aprašiusi gaisrininkų ir paramedikų darbą prie JAV-Meksikos sienos, o šiuo metu tirianti JAV ginklų prekybos ir kultūros įtaką Meksikai. Jos tekstai publikuoti „The Atlantic“, „LA Times“ ir „The Guardian“, o jos knyga „Threshold: Emergency Responders on the U.S.-Mexico Border“ pernai pripažinta geriausia JAV darbo antropologų asociacijos knyga.

Ieva Jusionytė dėsto Brown universitete Rhode Island’e, o anksčiau dėstė Harvardo ir Floridos universitetuose. Su ja kalbasi NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas.

Interviu įrašytas sausio 15 d.

Epizode skamba Vitalijos Glovackytės muzika.

Palaikykite podkastą: https://patreon.com/naralt

Bertos Tilmantaitės interviu.

Plačiau ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/mano-tetis-sausio-13

Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt

Bet kas, jeigu stiprių draugysčių užmegzti nepavyksta?

2020-ieji buvo metai, kai daugelio mūsų ryšiai su draugais sutrūkinėjo dėl fizinio atstumo. Dėl to paskutiniame metų epizode kviečiame permąstyti, kodėl mums reikalingi draugai, ką draugystė duoda ir ką atima.

Įraše kalbasi mūsų klausytojams gerai pažįstami žurnalistė Berta Tilmantaitė ir psichologas Andrius Jančiauskas. Jiedu yra seni draugai, sukūrę tvirtą ryšį ir gebantys analizuotį draugystę remdamiesi ir savo pačių pavyzdžiu.

Palaikykite NARA žurnalistiką: https://www.patreon.com/naralt

Iliustratorės autorė: Ula Rugevičiūtė Rugytė

Su ja kalbasi Berta Tilmantaitė.

Išrašytas interviu ir fotografijos: nara.lt/lt/articles-lt/kalnu-karabachas

Epizodą rėmėjai: Aktyvių piliečių fondas

Palaikykite NARA podkastą: patreon.com/naralt 

„Vilnius yra pakankamai tragiško likimo erdvė. Tai kad miestas neturi atminties savo gyventojuose, yra rimta trauma ir miestui, ir gyventojams. Nes tu nesijauti mieste kaip namie“, – sako menotyrininkė dr. Rasa Antanavičiūtė.

Nepakankamas miesto pažinimas, jos teigimu, yra viena iš priežasčių, kodėl reikalingas Vilniaus miesto muziejus – nauja institucija, kuri lankytojams atvers duris 2021-aisiais. Rasa Antanavičiūtė su komanda jį vysto ir ruošia pirmąsias parodas.

Per Antrąjį pasaulinį karą ir sovietmetį buvo pakeista ne tik Vilniaus sudėtis – buvo pakeisti ir maršrutai, kuriais senieji gyventojai vaikščiojo. Į miestą atvyko gyventojai iš Sovietų Sąjungos ir Lietuvos provincijos. Tuometinei valdžiai buvo patogu, kad jie nieko nesužinotų apie miesto istoriją, net jeigu norėtų.

Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos daktarė Jurga Jonutytė kartu su komanda tyrė, kaip Vilnių savo namais pavertė skirtingi šio miesto gyventojai. Ji ir kolegos sąmoningai atsiribojo nuo Vilniaus romantizavimo ir norėjo pažinti, kaip miestas atrodė darbininkams, kitiems žmonėms, kuriems Vilnius visų pirma buvo išgyvenimo, pastangų vieta. Dabar Jurgai toks miesto patyrimas – nemitologizuotas, sunkiai verbalizuojamas – yra įdomesnis nei plačiau nušviesta didingojo Vilniaus istorija. Jų tyrimas vis dar vyksta, bet ji sutiko pasidalinti dalimi surinktos informacijos.

Su Rasa Antanavičiūte ir Jurga Jonutyte kalbasi antropologė Martyna Šulskutė. Tai yra antroji trijų dalių dokumentikos dalis.

Palaikykite NARA: patreon.com/naralt

Palaikykite mūsų žurnalistiką: https://www.patreon.com/naralt 

Šią žiemą, kai Vilnius užsidaręs karantine, NARA podkaste pradedame trijų dalių garsinį pasakojimą, kuriuo siekiame suprasti, koks yra šio miesto žmogus – anksčiau ir dabar.

Pasakojimo autorė Martyna Šulskutė, kompozitorė – Kata Bitowt, redaktorius – Karolis Vyšniauskas.

Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/vilnietes

Palaikykite NARA podkastą: https://www.patreon.com/naralt

«Считаем себя местными поляками, — говорит Владислав,— забытыми здесь когда-то. Это же история так распорядилась. Польша просто в другое место подвинулась. А мы-то остались на той же земле. В радиусе 100 километров, где жили наши прадеды-деды, возделываем ту же землю. И надеюсь, и мои дети тоже самое будут делать. Мы не приехали сюда, мы здесь были». 

Tekstas ir Kasia Strek fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/protestai-lenkijoje-pirma-karta-pajutau-kad-esu-dauguma 

Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt

Epizodo partneriai: Aktyvių piliečių fondas

«Когда женщины приходят в политику, мы как правило требуем от них быть яркими. От мужского кабинета министров и от личного состава каждого из министров мы яркости не требовали. Каждому из кандидатов, а затем и министров, требование быть незаменимым, выдающимся, умным, остроумным, красивым и умеющим держать себя в разных ситуациях точно не предъявлялось. Поддерживался только какой-то уровень нормы, приемлемости тем не менее. Поэтому из этого следует почти парадоксальная формулировка гендерного равенства и она звучит примерно так: когда в правительстве будет такое же количество женщин-среднячков, сколько у нас бывает мужчин-середнячков, то тогда мы достигнем наконец равенства. А не тогда, когда супер яркие женщины получают места в парламенте, в правительстве и на уровне местных органов самоуправления», — отмечает в частности Наталия Арлаускайте.

Palyginti nauja psichologijos sritis šiandien jau yra sukaupusi svarbių įžvalgų. Groningeno (Olandija) ir Mykolo Romerio universitetų doktorantė Audra Balundė yra viena kol kas nedaugelio mokslininkių, ją plėtojančių Lietuvoje.

Ji yra šios savaitės NARA podkasto pašnekovė. Su ja kalbasi Gintarė Kulytė.

Audra mato paradoksą: Lietuva yra tarp tų Europos valstybių, kuriose gamta suvokiama kaip vertybė, o klimato krizė – kaip rimta problema (į pastarąjį klausimą taip atsako 72% Lietuvos gyventojų. ES vidurkis – 79%).Tačiau šios vertybės ne visada pereina į veiksmus: rūšiavimą, aplinkai draugiškų produktų vartojimą, važinėjimą dviračiu ar viešuoju transportu. Audra tiria, kodėl kartais, net žinodami apie taršių automobilių ar toksiškos buitinės chemijos žalą aplinkai, žmonės pasirenka jų neatsisakyti.

Interviu ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/klimato-krizes-sprendimai-su-psichologe-audra-balunde

Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt

nara.lt interviu, kurį skaito Rugilė Matusevičiūtė.

Įrašo prodiuseris Pranciškus Brazdžiūnas.

Tekstas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nebezaiskime-indenu 

Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt

Epizodo partneriai: Lietuvos kultūros taryba

Город опустел. Только на базаре оживление, но и там три с половиной лотка. Карантин и закрытая граница с Беларусью. 

Фотогалерея и текст: https://nara.lt/ru/articles-ru/bazarnyj-denj-v-eisiskes

NARA podkasto dokumentikoje paraleliai pasakojamos abiejose pusėse esančių žmonių istorijos. Afganistanietis Sayedas ir šri lankietis Dharshanas gyveno ar tebegyvena Pabradės centre. Dailininkas Algimantas ir šokio terapeutė Auksė čia atvyksta kaip svečiai ir ieško savo vietos.

Per pasakojime besipinančias individualias patirtis siekėme suprasti namų svarbą žmogui. Kaip susiorientuoti, kai netekęs fizinių namų, lieki tik su savo kūnu ir prisiminimais? Pastaruosius menininkai gali padėti išjudinti. Bet ar visi pasiruošę tam, ką ten ras?

Redaktorė, interviu autorė ir vedėja: Martyna Šulskutė

Montažo režisierė ir kompozitorė: Kata Bitowt

Redaktorės asistentas ir vedėjas: Karolis Vyšniauskas

Pamatykite epizodo fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/pabrades-istorijos

Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt 

Šiandien dalinamės Monikos Staugaitytės tekstu „Striptizas irgi darbas“. Jį skaito Rugilė Matusevičiūtė. Įrašo prodiuseris Pranciškus Brazdžiūnas.

Tekstas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/striptizas-irgi-darbas

Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt 

Bideno pergalę Sužiedėlis stebėjo Floridoje, kur gyvena su vyru. Lietuvių tėvų šeimoje Merilende užaugęs pašnekovas buvo pradėjęs daug žadančią diplomatinę karjerą Lietuvoje: būdamas Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio padėjėju jis rašė laiškus užsienio lyderiams apie Lietuvos nepriklausomybės siekį. Grįžęs į JAV dirbo Lietuvos ambasadoje su Stasiu Lozoraičiu, Lietuvos misijoje Jungtinėse Tautose.

Bet pamažu jis suprato, kad tuometinėje Lietuvoje negalės turėti abiejų: ir sėkmingos diplomatinės karjeros, ir ištikimybės sau. „Buvau įsitikinęs, kad jeigu prisipažinsiu, jog esu gėjus 1995 metais, mano karjera Užsienio reikalų ministerijoje bus labai trumpa. Man niekas atvirai negrasino, bet buvo pasiųsti aiškūs signalai: „Tu gali turėti nuostabią karjerą, gali būti ambasadoriumi – arba gali gyventi atvirai.“ Pasirinkau antrąjį variantą ir dėl to nė kiek nesigailiu.“

Šiame interviu NARA podkastui Darius Sužiedėlis reflektuoja pasibaigusius rinkimus, savo paties visuomeninę veiklą, prisiminimus apie jam labai patikusį darbą Lietuvos diplomatinėje tarnyboje, ir ateitį, kurį nebūtinai bus JAV.

„Aš šitą kraštą labai myliu“, – apie JAV sako jis. „Bet dažnai pagalvoju apie norą sugrįžti į Europą. Ten yra šiek tiek mažiau nerimo dėl ateities.“

Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/darius-suziedelis

Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt 

Su psichologu, tiek privačiai, tiek su ribinių būsenų pacientais Vilniaus psichikos sveikatos centre dirbančiu Andriumi Jančiausku kalbasi žurnalistė Berta Tilmantaitė.

Du draugai neriasi į savianalizę ir per savo santykį su pykčiu atranda būdus, kaip jį paversti kuriančia jėga. Jėga, kuri sukuria stipresnį santykį – bet tik jei abi pusės leidžia pykčiui santykyje būti, priima jį kaip natūralią žmogaus dalį.

Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt

«Приезжая в Россию, они ощущают себя литовцами. А здесь они ни литовцы, ни русские, — отмечает автор фильма. Кстати, один интересный момент, девушка в фильме рассказывает, что будучи в Англии и услышав литовскую речь, она будто почувствовала себя дома. Полагаю, это очень многое объясняет — русскоязычные люди в Литве эмоционально очень привязаны к этой стране».

Фильм, а также полную текстовую версию интервью c режиссером на литовском и русском языках вы найдете на нашем сайте https://nara.lt/ru/articles-ru/s-russkogo-na-litovskij-slovno-igraja-v-ping-pong 

Epizodo pašnekovai:

Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto docentė Lidija Šabajevaitė (nuo 4:10 min)

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas (nuo 26:30)

Politologas, šiemet pirmą kartą į rinkimus ėjęs Liutauras Gudžinskas (nuo 52:00)

Žmogaus teisių aktyvistė, JAV gyvenanti dėstytoja ir autorė Lina Žigelytė (nuo 1:23:15)

Fotografijos ir užkulisiai: https://nara.lt/lt/articles-lt/beieskant-kaires

Palaikykite podkastą: https://www.patreon.com/naralt

Apie tai kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėju Gintautu Mažeikiu.

Tekstinė interviu versija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/gintautas-mazeikis-kairiam-rinkejui-reikia-laukti

«Мы все три староверки здесь на станции, так просто сложилось. У Лиды около 40 лет стажа на железной дороге, Кристины — 30, а у меня — 20. Форму только один раз выдавали. Раньше и мы выходили встречать поезда. Теперь только в Швенченеляй. У меня даже лично есть эта красная фуражка. Они появились еще при Петре I, чтобы различать, кто главный», — рассказывает станционная смотрительница. 

К вечеру к нам присоединилась председатель этой общины Наталья Трухина:

«Когда меня мама учила читать по-старославянски, а она была грамотная, певчая — пела на крылосе, а я не хотела. У нас были эти книги. Мой прадедушка был батюшкой. Они жили в Зарасайской районе и он служил в церкви. Все они учились с малых лет, и пели, и читали. И меня мама учила, но у нас другое тогда в голове было. А тут и мамы не стало. И община состарилась. И тут все эти бабки пришли ко мне: «Помоги! Давай, соглашайся, все разваливается».

Говорим с женщинами о современной их жизни, личной и общинной, и чуть чуть вспоминаем их древлеправославное раскольническое прошлое.

Текст и фотографии вы найдете на нашем сайте https://nara.lt/ru

Epizodo fotografijos ir papildoma informacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/kelio-atgal-nera-pokalbiai-su-baltarusiais-vilniuje

Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt

«Русские у меня корни. Наверное, уже мой прадед был бурлаком на Волге. Мы с семьей очень мало знаем об этой нашей русской семейной ветви. Дедушка со своими родителями был сослан на Литву после какой-то революции, 1905, наверное. Ему, по моим подсчетам, было лет 12-14.  Дедушка очень не любил рассказывать. Мы знаем, что прадед был Ипполит, а прабабка — Наталия. Дед говорил, чтоб они были сосланы в Швенченис. Он был старовер, не то чтобы какой-то православный. Он был очень сильной веры. Помню, что дедушка всегда молился. Женился он на полячке. Его перекрестили. Он должен был принять нашу веру, чтобы их обвенчали. Венчались в этом костеле. И я тоже здесь. И крестилась здесь. И детей, и внуков моих тоже здесь крестили. Помню, дедушка настолько был запуган, что если заводили разговор о политике, он сразу говорил: „Осторожно, стены имеют уши”».

Фотогралерея и текст: https://nara.lt/ru/articles-ru/moi-praded-byl-burlakom-na-volge

«Каждый день миллион оттенков настроений. Но все равно, самое большое эмоциональное впечатление у меня сейчас все-таки негативное, когда по субботам и воскресеньям людей хватают, забирают. Конечно, когда работаешь, встречаешь новых людей, радуешься каким-то мелочам. Сегодня утром один человек говорит мне: «Так сложно, приходится рано вставать и ехать на работу». А я ему: «Слушай, ты радуйся, подумай о тех, кто в тюрьме. Им никуда не надо, они высыпаются. Радуйся мелочам». Все равно мыслями возвращаешься туда, к этим людям. Такая самопожертвенность просыпается, что ты должен быть там, чтобы тебя тоже схватили и ты все это прочувствовал», — поделилась с нами Светлана Тихановская, когда мы с ней встретились в Вильнюсе.

Фотогалерея и текст: https://nara.lt/ru/articles-ru/vse-zhenskiye-golosa-slivajutsia-v-odin 

Dalyvauja: Berta Tilmantaitė, Karolis Vyšniauskas, Karolis Pilypas Liutkevičius, Ina Šilina, Artūras Morozovas.

Prisijungia: komunikacijos specialistė Stefanija Jokštytė, web dizaineriai Mantas Rimkus ir Nerijus Keblys.

Palaikykite NARA podkastą: https://www.patreon.com/naralt

«У нас есть хорошие журналисты и прекрасные издания. Это прекрасная vibrant культура. Но во-первых, это всегда очень просто прикрыть, а во вторых, не всегда какой-то талантливый человек пойдет работать в эту сферу, потому что это просто небезопасно. Журналисты и блогеры, возможно, спасли много жизней. Не имея возможности, они делали все возможное, чтобы получить информацию от врачей, рассказывали, как были переполнены больницы в Беларуси. Благодаря этому многие люди узнали, что ситуация с пандемией у нас на самом деле плохая и начали предпринимать какие-то меры предосторожности. Доверие к СМИ очень возросло в Беларуси, особенно во время пандемии. В последние годы репрессии только увеличивались, но и доверие к независимым СМИ тоже увеличивалось. И после пандемии, когда у нас началась избирательная кампания, было видно, как люди просто подходят к журналистам и высказывают какие-то свои мысли, мнения. Раньше такого не было».

«На работы художников чаще появляется реакция властей, чем общественности. На основных информационных порталах, даже независимых, отсутствует колонка культура. Огромный пласт людей не знает про художников и их работы, и между ними не существует никакого взаимодействия, кроме как в узком кругу людей».

Фото и текст: https://nanook.lt/podcast/my_tozhe_zhyviom_v_21_veke 

Prieš trejus metus Alina prisėdo prie kompiuterio, kad kreiptųsi dėl tyrimo jos ir kitų klaipėdiečių namuose rastiems iš uosto atpūstiems suodžiams. Kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo ilgo, nacionalinio masto klausimu virtusio darbo pradžia.

Šis darbas turėjo savo kainą. „Nepastebėjau, kaip užaugo mano vaikai, o aš taip ir prasėdėjau prie kompiuterio“, – reflektuoja Alina, susitikus Klaipėdoje dabar. Šis „Nyla“ podkasto epizodas – tai siekis išsiaiškinti, kuo virsta trečias pagal dydį Lietuvos miestas ir kaip suodžiai gyventojų butuose pažadino jų pilietiškumą.

Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

Fotografijos, papildoma informacija: https://nanook.lt/podcast/klaipedieciu-kova-uz-svaresni-miesta/

Su G.Mažeikiu lietuviškai kalbasi Nyla Ru redaktorė Ina Šilina. Interviu gyvai transliuotas Instagrame rugpjūčio 13 d., tačiau juo dalinamės ir tinklalaidžių platformose. 

„Svarbiausia leisti žmonėms kalbėti. Jie gali pasisakyti už Maskvą. Jie gali pasisakyti už ar prieš Lukašenką. Svarbu suteikti balsą, kad žmonės būtų nuolat medijazuojami. Tai kuria tarpusavio pasitikėjimą. Kodėl Cichanauskajos štabu pasitikima? Todėl, kad jie suteikė balsus kitiems. Leiskite visiems kalbėti. Tegul išsišneka.

Taip pat reikia pripažinti, kad rusakalbiai yra dalis, kurių nuomonę reikia gerbti. Negalima sakyti, kad jie yra penkta kolona. Cichanauskajos atvejis parodė, kad reikia bendradarbiauti priešingoms nuomonėms”, – įžvalgomis ir apie tolimesnius žingsnius pasidalino G. Mažeikis.

МУС — это аббревиатура Министерства внутренних дел Беларуси, в народе  — министерство «МУЗ». Но действующий президент Беларуси Александр Лукашенко и белорусы похоже вдохновляются разными музами. 

О чем думу думают белорусы говорим с литератором  и арт-директором книжного магазинана «Логвинов» Павлом Костюкевичем.

Фотогалерея: https://nanook.lt/podcast/9543/nacija_dumajet_dumu

Команда Nyla Ru (журналист Инна Шилина и фотограф Артурас Морозовас) две недели назад побывала в Островце — городе атомщиков, чтобы увидеть не только две грозные трубы АЭС на горизонте, но и услышать людей, которые там живут. 

Фото и текст: https://nanook.lt/podcast/na_fone_nekrashenoj_storony_zabora_Ostrovec

Podkasto NYLA ru redaktorė žurnalistė Ina Šilina ir „Nanook“ fotografas Artūras Morozovas liepos pabaigoje nuvyko į Minską ir Astravą, kad pamatytų kaimynų gyvenimą savo akimis ir geriau suprastų šią visuomenę per pokalbius su vietos žmonėmis. Jie iš viso parengs penkis podkasto epizodus rusų kalba (pirmasis ir antrasis jau išleisti), bet šiame, specialiame interviu, jie su klausytojais kalbasi lietuviškai.

Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

Fotografijos: https://nanook.lt/podcast/mano-testas-grizo-teigiamas-interviu-su-persirgusiais-koronavirusu/

Вечер понедельника 27-го июля 2020 года. Огромная парковка на Октябрьской улице. Из открытого багажника автомобиля несется музыка и заполняет собой все вокруг, отключает мозг и электризует воздух. У другого раскрытого багажника на складных стульях курят кальян. Рев мотоциклов. Рядом с ними толпятся парни и девушки. Все как в ночном клубе, одежда и макияж, то скользящие, то цепкие взгляды. Их родители, бабушки-дедушки, ходили на эту улицу с заводским гудком на работу. Самое тусовочное место в Минске раньше было промышленным районом. На стенах бывших фабрик бразильские граффити для ежегодного фестиваля, который в этом году из-за коронавируса не состоялся. Мы (Инна Шилина и Артурас Морозавас) приглядываемся: я записываю саундскейп, он фотографирует. На другой день вступаем в разговор.

Фотогалерея: https://nanook.lt/podcast/Avgust_sozrevajet_s_oktiabriom

Мы начинаем цикл подкастов из Беларуси, где говорили с самыми разными людьми, молодыми и пожилыми, художниками и сталилетейщиками, представителями уходящего и нового среднего класса, правозащитниками и теми, кто, возможно, пополнит ряды репрессирующих структур. Они рассказывали свои истории, пели старые и новые песни, водили нас по городу, веселись и весили, огорчали и огорчались, радовались возможности поговорить.

Первый разговор состоялся с представителем наиболее известной белорусской правозащитной организации «Весна» Владимиром Лабковичем об особенностях протестов перед этими президентскими выборами, которые состоятся уже через две недели, 9 августа, о тех кто и почему подписывается под фальсифицированными протоколами по подсчетам голосов, а также о чем не говорят кандидаты в президенты.

Фотогаререя: https://nanook.lt/podcast/na_sovesti_5700_chelovek_vybory_v_belarusi/

„Minios imuniteto“ idėja nepasiteisino ir pareikalavo tūkstančių gyvybių, kurių buvo galima išvengti. Vaikai virusu irgi gali užsikrėsti ir užkrėsti mokytojus, kai rudenį šie grįš į mokyklas. Remdesiviras ir kiti vaistai išties gali sumažinti koronaviruso simptomus, bet nė vienas iš jų nėra atsakymas. Vakcinos greičiausiai galima tikėtis kitų metų viduryje. O ar rudenį bus antra viruso banga? Ją sukelti gali ir tai, kad mažiau vėdinsime patalpas ir nusiimsime kaukes, ką Lietuvoje, pasibaigus karantinui, jau padarėme.

Tai dalis minčių, kurios buvo aptartos epizode. Su Bernadeta ir Gyčiu kalbasi „Nyla“ vedėjas Karolis Vyšniauskas.

Palaikykite „Nyla“: patreon.com/nanookmultimedia

Iliustracija ir fotografijos.

Фотогалерея и текст: https://nanook.lt/podcast/pochemu_gorod_nastupajet_na_port

Поддержать подкаст NYLA: https://patreon.com/nanookmultimedia

Михаил Маглов:

— Возможно, ошибка, но в истории с Шарунасом нет никакого преступления. Это прогремело тогда, когда ошибку выставили как некое преступление, политически воспользовавшись моментом. Если я правильно помню, выборы были на носу и в тот момент публиковалось много расследований. Я думаю многим было выгодно в преддверии выборов сожрать одного из ведущих журналистов-расследователей. И я сейчас выступлю плохой Вангой, но у меня очень серьезные опасения на сегодняшний день по поводу команды ЛРТ. И после угроз. И потому что они расследовали политиков на муниципальных выборах, а на носу новые выборы. А парламентская избирательная кампания в Литве уже началась. Она, мне кажется, будет очень грязной. Самое главное выбить этих журналистов с работы, чтобы они занимались своими проблемами. Вот сейчас ЛРТ будет костью в горле многих политиков в эту избирательную кампанию.

Шарунас Черняускас: 

— Я сейчас говорю всем коллегам, с которыми встречаюсь: никаких денег ни от кого, что не связано с журналистикой. И не обязательно это должен быть какой-то сбор информации. Вас может нанять какая-то частная контора на учения. Например, один из популярных видов учений для корпоративов — кризисная коммуникация. У журналистов немало опыта. А те приходят, их слушают, большая публика, платят за это деньги. И все нормально. Но год, два года спустя, десять лет, кто-то может поднять эти 500-1000 евро: «А кто тебе платил?».

Дополнительная информация и фотографии: https://nanook.lt/podcast/9246/rassledovatelskaja_zurnalistika_ujazvimost

Поддержать подкаст NYLA: https://patreon.com/nanookmultimedia

NYLA podkasto garsinė dokumentika fiksuoja šį pokytį, išgirsdama skirtingas puses.

Foto esė: https://nanook.lt/podcast/tukstantis-ne-rasizmui/

Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

Vedėjas ir prodiuseris: Karolis Vyšniauskas Garso režisierė: Kata Bitowt Kompozitorė: Vitalija Glovackytė

Фотографии и другая информация: https://nanook.lt/podcast/vy_dinozavry_vas_uzhe_10_let_ne_dolzhno_bytj

Поддержать подкаст NYLA: https://patreon.com/nanookmultimedia

“For us, we have to be so far up to be at the door. But for the white man the door is just right there,” Roosevelt Ducelus, English language officer in Atlanta explains talking with Karolis Vyšniauskas in Vilnius, Lithuania.

Roosevelt managed to reach the door and open it. He works with the US Department of State programs, which is how Karolis met him. He has two master’s degrees and speaks five languages. But he’s spending these days protesting in Atlanta so that other African-Americans would have more equal opportunities.

“I have three kids. If I don’t make it better for them, who’s gonna do it?” he says. 

This conversation discusses the logic of rioting, the legacy of slavery and why Roosevelt believes that discrimination of black people won't end until Africa itself is in a better situation.

Photos and credits: https://nanook.lt/podcast/50-times-smarter-understanding-racism-roosevelt-ducelus

Support our work: https://patreon.com/nanookmultimedia

„Niekada nekursiu nei propagandinio, nei antipropagandinio turinio. Tai yra kaip vienos paklodės skirtingos pusės. Aš tiesiog norėjau kitokios medijos rusų kalba. Norėjau kalbėti rusiškai apie tai, ko negirdžiu“, – sako Ina.

Šis interviu su ja ir Artūru lietuvių kalba – duoklė klausytojams, kurie norėjo apie „Nyla Ru“ sužinoti daugiau, bet dėl kalbos barjero to negalėjo padaryti. Kartu tai yra paskutinis podkasto epizodas prieš pereinant į lėtesnį vasaros tvarkaraštį.

Fotografijos ir papildoma informacija: https://nanook.lt/podcast/matykim-pasauli-sudetingesni-apie-nyla-ru-lietuviskai/

Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

«Сущность политического режима России ясна — самодержавие. Чего не было в России никогда и сейчас не существует — частной собственности. Есть анекдот по этому поводу: «Как в России начать малый бизнес? Начни с большого и подожди.  Это демонстрирует то, что я сказал, нет частной собственности — нет свободного человека. Если помните, те запрещенные статьи Маркса и Энгельса, где говорилось про сущность России и невозможность превратить ее в передовое государство, они как раз и обращали внимание на ситуацию с частной собственностью. Другими словами, тот путь, который прошла Европа, Россия не проходила. Конечно, есть моменты, но они не установились. Когда мы говорим про демократическую перспективу России, то в этом все и кроется», — считает Раймундас Лопата.

«Литва могла бы быть более заметной в европейском контексте, если бы отсюда было бы больше просвещенных, осведомленных источников знания и понимания России, — предполагает Максим Трудолюбов. — Можно говорить смело, что Россия никуда не денется, и будет так или иначе создавать..., мягко говоря, вызывать вопросы различного рода. Поскольку исторически это политическая система, которая плохо совместима с европейскими. Она иная. Она по-другому устроена. При этом культурная близость очевидна».

Фото и текст: https://nanook.lt/Kreml_ne_stolica_vsego_etogo

Поддержать подкаст NYLA: https://patreon.com/nanookmultimedia

„Prireikė laiko reabilituoti emociją, subjektyvius žmonių išgyvenimus. Leisti žmonėms kvėpuoti. Anksčiau montažo tradicija buvo kitokia – reikėjo viską kuo greičiau pasakyti, pauzė atrodė kaip techninis brokas. Reikėjo ir klausytojų, ir redaktorių ausį pripratinti prie kitokio kalbėjimo. Tai įvyko, nes buvo žmonių, kurie norėjo kurti dokumentikas savo sveikatos ir laisvalaikio sąskaita“, – sako Vaida Pilibaitytė, LRT radijo dokumentikos viena redaktorių ir aplinkosauginės laidos „Vienkartinė planeta“ autorė.

Interviu kalba ji ir Vita Ličytė, kita apdovanota LRT radijo dokumentikų prodiuserė. Su jomis šnekasi Karolis Vyšniauskas ir Martyna Šulskutė. Interviu įrašinėtas viename iš Vilniaus miškų, siekiant išeiti iš studijos – ką savo darbe daro ir Radijo dokumentikos komanda.

Fotografijos ir nuorodos: https://nanook.lt/podcast/reabilitavusios-emocija-interviu-su-lrt-radijo-dokumentikos-kurejomis/

Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

Neuromoksliniai tyrimai rodo, kad tinkamai naudojami psichedelikai gali padėti išgydyti depresiją, valgymo sutrikimus, priklausomybes ir kitas psichologines ligas. Čekų psichiatro Stansilav Grof žodžiais, psichedelikai psichoterapijai yra tas pats, „kas mikroskopas biologijai ar teleskopas astronomijai.“ Dėl to psichedelikai pamažu yra legalizuojami skirtingose šalyse.

Lietuvoje psichedelikais grįsta psichoterapija vis dar yra nelegali, bet pogrindyje jos užsiėmimai vyksta. Jie sutraukia žmones, kurie nori įveikti psichologines problemas ar bent trumpam patirti „ego mirtį“.

Šiame „Nyla“ podkasto epizode mes siekiame pažinti šį reiškinį ir galimą psichoterapijos ateitį. Audiopasakojime išgirsite interviu su vyru, kuris teigia jog ajavaska (ayahuasca) – iš Amazonės miškuose randamų augalų verdamas haliucinogeninis gėrimas jam padėjo išsigydyti priklausomybę. Susitikome su keturiais kitais pašnekovais – psichedelinių ceremonijų vedliu, neurobiologu, biochemiku ir tiek įprastą terapiją, tiek psichedelikus bandžiusiu psichologu.

Taip pat pateikiame fotografijas iš Peru vykusio pasiruošimo ajavaskos ceremonijai ir dalinamės interviu su organizacijos „Jauna banga“ savanore. Ši organizacija siekia demistifikuoti psichotropinių medžiagų vartojimą ir sumažinti dėl edukacijos stokos sukeliamą žalą.

Dalindamiesi šiuo epizodu pabrėžiame, kad neskatiname pažeisti įstatymų ir nelegaliai vartoti nei vienos iš epizode minimų medžiagų. Epizodas skirtas mokslo žinioms ir asmeninėms pašnekovų patirtims aptarti.

* Ir lietuvių kalba „Kitų knygų“ išleistoje knygoje „Kaip pakeisti protą“ autorius Michaelas Pollanas teigia, kad terminas „psichedelikai“ etimologiškai yra tikslesnis nei mums įprastas „psichodelikai“. Išvertus iš graikų kalbos jis reiškia „sielos apsireiškimą“. „O būtent tokia galia šios nepaprastos molekulės ir pasižymi“, – teigia Pollanas.

Fotografijos ir papildoma medžiaga: https://nanook.lt/podcast/psichedelikai-terapijoje-nepazintos-samones-busenos/ Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

Pokalbyje aptariame besikeičiantį NATO vaidmenį, situaciją Vidurio Rytuose ir naftos kainų kritimo padarinius, bei COVID-19 pasekmes Kinijai, Šiaurės Korėjai, Venesuelai. Taip pat kalbame apie naujus visuomenės organizavimosi būdus ir naujame pasaulyje vietos tarsi nebeturinčius žmones, tokius kaip seneliai ar imigrantai. Kokia ateitis laukia jų?

Tai nėra prognozės, koks pasaulis bus, pabrėžia Eglė. Tai refleksijos ir įžvalgos remiantis tuo, kas jau įvyko, COVID-19 krizei prasidėjus.

Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

«Я вспомнила, как несколько лет назад тогда еще живой архитектор Витаутас Насвитис, один из братьев-архитекторов Насвитисов, при обсуждении вильнюсского проекта предложил его авторам оставить место перед зданием: «Это будет очень по-вильнюсски». И так заулыбался, очень короткая была реплика. Он и его брат очень активно участвовали в создании образа модернистского Вильнюса, модернистской части города. И благодаря его высказыванию я тогда поняла, почему нам так комфортно находиться около различных театров, кафе, ресторанов — поскольку рядом с ними появляются места для сборищ горожан. Вот эта составляющая городской жизни к сожалению уходит в небытие. С одной стороны, сейчас застройщики стараются максимально застроить участок и не оставляют лишних метров для пользователей, для их удовольствия, все делается с очень прагматичным запалом. И с другой стороны, когда культурная функция становится составляющей торговых центров или каких-то арен, жестяных арен, где об эстетическом моменте невозможно говорить. Просто рядом не предусмотрено мест для того, чтобы люди продлили событие»,  — отмечает урбанист.

Фото и текст: https://nanook.lt/podcast/v_kabinete_u_urbanista

Поддержать подкаст NYLA: https://patreon.com/nanookmultimedia

Vasario pradžioje Sugiharos fondas įteikė Eugenijui Bunkai tolerancijos žmogaus apdovanojimą. Žurnalistas Artūras Morozovas išgirdo drąsią laureato kalbą ir kartu su Berta Tilmantaite nuvyko pas jį į Platelius susipažinti plačiau.

Epizodo foto esė: https://nanook.lt/podcast/zydas-zemaitis-tolerancijos-zmogus-plateliuose-pas-eugeniju-bunka/

Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

„Žmonės, kurie išgyveno tą virsmą – manau jiems galima statyti paminklą“, – sako viena epizodo pašnekovių, Vilniaus lenkė Božena Miežonis. Būdama paauglė ji padėjo tėvams dirbti Gariūnų turguje. Prekyba jie, inžinieriai, turėjo užsiimti kai nepriklausomybės pradžioje buvo atleisti iš darbo – galimai dėl savo tautybės. „Atsimenu, prie jų turguje stovėjo dirigentai, kiti inžinieriai. Ir visi buvo ne lietuviai.“

Nei Božena, nei jos tėvai nenorėtų grįžti į sovietmetį – jie priėmė pokyčius kaip neišvengiamą procesą ir stengėsi jame išlikti. Bet daliai žmonių nepavyko. Anot 2016 m. Rytų Europos studijų centro paskelbto tyrimo, ketvirtadalis žmonių Lietuvoje sutiko su teiginiu, kad sovietiniais laikais gyventi buvo geriau.

Tranzicijos periodo naratyvas sukurtas per visuomenės vienybės vaizdinius – Baltijos kelią, Sąjūdžio mitingus, Roko maršus, laikotarpio sudėtingumą nukeliant į antrą planą. Kaip naratyvą praplėsti, išlaikant demokratiškos Lietuvos, kaip vertybės, idėją? Kviečiame išgirsti audiopasakojimą.

Fotoistorija: https://nanook.lt/podcast/90-uju-tranzicija-kaip-praplesti-pasakojima/

Palaikykite podkastą: https://www.patreon.com/NanookMultimedia

Epizodo partneriai: Atviros Lietuvos Fondas

«Запреты на паранджу, на закрытое лицо и на маски относились к идее полностью открытого общества в глобальном пространстве, где гегемоном является турист. Турист и покупатель в супермаркете. Приходит такой анонимный турист. А столицей анонимного туризма становится Венеция, там местных почти что нет. Абсолютно циничные к друг другу. Открытость оказалась циничной. И эта открытость оказалась безликой. Потому что турист и покупатель, эти массы, безлики. У каждого из них отдельно, когда он оказывается у себя дома, читает книгу или общается с детьми, появляются и лицо и улыбка. Но как только он включается в безликое движение масс, оно утрачивается. Оказалось, чтобы приобрести лицо, нужны границы. Личные границы по отношению к друг другу. Соблюдение дистанции», — размышляет Г. Мажейкис.

Фото и текст: https://nanook.lt/podcast/Anus_solnca

Поддержать подкаст NYLA: https://patreon.com/nanookmultimedia

Tuo tarpu JAV, kurios prezidentas ilgą laiką koronavirusą vadino „kinų virusu“, išaugo neapykantos nusikaltimų skaičius prieš Azijos-amerikiečius – tarsi jie būtų atsakingi už viruso plitimą.

Istorikei, Toronto universiteto daktarei, Holokausto tyrėjai Violetai Davoliūtei-Opgenorth tai jau atrodo matyta. „XIX a. viduryje, per choleros epidemiją, dėl jos plitimo buvo kaltinami Rytų Europos žydai.“ Anot jos, kilus krizei politikai ir kiti įtakos siekiantys žmonės siekia visuomenę padalinti į „mes“ ir „jie“.

Kaip tam nepasiduoti ir kaip mažinti neapykantos kalbos – ir veiksmų – plitimą? Apie tai yra „Nyla“ podkasto pokalbis su p. Davoliūte. Su mokslininke kalbasi podkasto vedėjas Karolis Vyšniauskas.

Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

Pamatykite fotografijas: https://nanook.lt/podcast/neleisti-neapykantai-laimeti-interviu-su-violeta-davoliute/

Šiame „Nyla“ epizode Berta Tilmantaitė ir Andrius Jančiauskas nagrinėja kolektyvinį nerimą ir ieško būdų kaip šį laiką išnaudoti užaugimui – tiek asmeniniam, tiek mūsų, kaip visuomenės.

Fotografijos, papildoma informacija: https://nanook.lt/podcast/esame-santykyje-su-nezinomybe-krizes-psichologija/

Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

«Такое ваше определение по-поводу российской адвокатуры, что это паллиативная помощь...? — Но это на самом деле грустное очень признание. Потому что адвокат в России нужен не для того, чтобы выиграть дело и доказать правоту своего подзащитного, а он нужен для того, чтобы смягчить стресс от соприкосновения с правоохранительной системой. Быть психологом и психоаналитиком, и человеком, который будет успокаивать в минуты стресса и неминуемо надвигающегося срока».

Фотогалерея и другая информация: https://nanook.lt/podcast/grustnoje_priznanije

Поддержать подкаст NYLA: https://patreon.com/nanookmultimedia

Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

Pamatykite pašnekovas:https://nanook.lt/podcast/viskas-sustojo-lietuviai-pandemija-isgyvenantys-svetur-ii-dalis/

Mes susiskambinome su klausytojais Pietų Afrikos Respublikoje, Italijoje, Švedijoje ir Baltarusijoje, kad sužinotume, kaip su virusu kovoja jų šalys ir jie patys. Taip pat pasikalbėjome su tolimųjų reisų vairuotoju, grįžusiu iš Italijos ir lietuve, parskridusia specialiu reisu Balis-Vilnius. Tai yra pirmoji dviejų dalių pasakojimo dalis.

Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

Pamatykite pašnekovas: https://nanook.lt/podcast/lietuviai-pandemija-isgyvenantys-svetur-dalis/

Šį epizodą skiriame lietuvių gydytojams, kovojantiems su koronaviruso protrūkiu. Jų darbo valandos išaugo, jų rizika padidėjo, jų atlyginimai liko tokie patys. Kai kuriose ligoninėse pacientų skaičius per dieną išaugo penkiskart. Kaip gydytojai su tuo susitvarko, kas juos nuramina ir kokią žinią jie siunčia visuomenei? Kviečiame išgirsti.

Kai įrašinėjome šį epizodą, Koronavirusu užsikrėtusių žmonių Lietuvoje buvo patvirtinta 83-eji. Kai rašome šias eilutes, jų jau 131-as.

Fotografijos ir papildoma informacija NYLA.lt: https://nanook.lt/podcast/esame-tarsi-karineje-parengtyje-gydytojai-kovojantys-su-koronavirusu/

Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

«Я не вижу смысла говорить, что Путин — мудак. Ну да, он мудак, мы все это понимаем, поэтому я здесь, а не в России, поэтому я хотел учиться в Америке, поэтому я забываю русский язык. Наверное, поэтому я и занимался той деятельностью, потому что он мудак», — делится Егор Чернюк, бывший координатор штаба Навального в Калининграде.

Страница проекта: https://degaraudona.lt/podcast/

Išgirskite pilną pokalbį su Gyčiu ir Bernadeta šiame „Nyla“ podkasto epizode. Jo metu mokslininkai taip pat atsako į klausytojų klausimus, jūsų užduotus feisbuke ir Instagrame. Interviu įrašytas kovo 14 d., 20:00 Vilniaus laiku. Kviečiame juo pasidalinti.

Papildoma informacija ir šaltiniai: https://nanook.lt/podcast/gyventi-su-covid-19-kalba-mokslininkai/

Palaikykite podkastą: www.patreon.com/nanookmultimedia 

Visi epizodai: https://nyla.lt

Kūčių naktį Elena praleido ligoninėje, kur budėjo prie tėvų paliktų vaikų (iniciatyva „Niekieno vaikai“). Ji taip pat savanoriauja „LT Big Brother“ programoje ir skautuose. Šis pokalbis – bandymas suprasti ir praktinius tokio gyvenimo klausimus („Kaip viskam rasti laiko?!“), ir moralinius: kiek savanoriauji dėl kitų, o kiek dėl savęs? Ar savanorystė nėra tik viešojo sektoriaus problemų lopymas? Ar savanorystė gali pakenkti?

„Nyla“ vedėjas Karolis Vyšniauskas svarsto apie savanoriavimą, Elena – patyrusi savanorė, atradusi būdus, kaip šį darbą daryti prasmingai. Dalinamės jų susitikimu.

Epizodo fotografijos: 

Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

On March 8, the International Women's Day, we are sharing the conversation to NYLA listeners.

Panel speakers, later joined by podcast listeners:

Runa Chakraborty Paunksnis, an associate professor, teaching gender Studies at Kaunas University of Technology (KTU);

Eglė Murauskaitė, a senior researcher at the University of Maryland, working with unconventional security threats;

Yana Ross, a resident director at the Lithuanian National Theater.

The conversation was moderated by NYLA co-host Ieva Balsiūnaitė.

See the photos from the event: https://nanook.lt/podcast/live-sirenos-international-womens-day-special/

Support NYLA podcast: https://patreon.com/nanookmultimedia

Но где тут экстремизм? Ведь это не гостайна! Не ложь, не клевета, не вызов, не развал! Ведь я не разжигал? Ведь я не призывал? Я разве посягал во время этой ссоры На кровью прадедов политые просторы, На целостность страны, когда ругал сонет? Версаль не оскорблял? Тогда состава нет! Судья ему в ответ дает уроки права: Я вижу, говорит, что как бы нет состава, Но если сам Оронт, от критики устав, Обиделся на вас,— то как бы есть состав!

И наши герои рассказывают о том, как их их обвиняли в оскорблении чувств, экстремизме, нежелательной деятельности и прочем в рамках различных дел. Как их обыскивали и судили. Чем выдавили из страны, как минимум на некоторое время время или до смены режима. Страница проекта: https://degaraudona.lt/podcast/

Šių metų tema – nacionaliniai kanonai ir jų permąstymas. Tai yra pirmas kartas, kai pranešimų įrašai skelbiami viešai.

Epizode išgirsite šiuos pranešimus:

„Nacionalinis kino epas: kam ir kiek jo reikia?“ – Natalija Arlauskaitė, TSPMI politikos mokslų daktare „Pirmoji ponia ir Lietuvos demokratija“ – Dovilė Jakniūnaitė, TSPMI politikos mokslų daktare „Kokią nacionalizmo temperatūrą rodo besikeičiantis Vyčio simbolio vartojimas?“ – Monika Gimbutaitė, 15min Kultūros redaktorė „Kuratorinis aktyvizmas ir konkrečioji poezija“ – Laima Kreivytė, menotyrininkė ir kuratorė

Fotografijos ir daugiau informacijos: https://nanook.lt/podcast/pergalvojant-nacionalinius-kanonus-emancipacijos-dienos-irasai/ Palaikykite podkastą: www.patreon.com/nanookmultimedia 

Ирина рассказывает, как начала работать с тюрьмами, как завоевывала доверие, как училась говорить «по фене», чтобы понимать своих подзащитных, о мотивах надзирателей, участвующих в пытках, о «стокгольмском синдроме» у заключенных, о том, как человека меняет тюрьма.

Страница проекта https://degaraudona.lt/podcast/ 

Nuvažiavome į Ročesterį, JAV šiaurę, su ja susitikti ir sužinoti kodėl. Lina čia gyvena su žmona, dėsto koledže, bet toliau seka gyvenimą ją formavusiame Vilniuje. Šis pokalbis – tai diskusija tiek apie dabarties Lietuvą, tiek apie JAV ir Linos tikėjimą jaunais žmonėmis, kurie, anot jos, nori pokyčių kaip niekada anksčiau.

Foto esė ir papildoma informacija: https://nanook.lt/podcast/ateina-karta-kuri-kovoja-kaip-niekad-anksciau-rochesteryje-su-lina-zigelyte/

Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

Страница проекта https://degaraudona.lt/podcast/

*«Сеть» — террористическая организация, запрещенная в России.

Craig Miller was 20 when he attempted suicide. After three days in a hospital, he was saved. For years Craig was silent about it, he felt ashamed and alone. But eventually he found a community of other survivors. He realized that he needs to share his story so that other people with similar thoughts would feel less alone.

"It's not so much a fear of dying." he explains. "It's a fear of living. I was very afraid of what would happen tomorrow. Not so much of what would happen if I died."

Craig Miller is the guest of today's NYLA podcast episode in which we analysed why people have suicidal thoughts and what are the right ways to help.

Support NYLA podcast: https://patreon.com/nanookmultimedia

Photo essay: https://nanook.lt/en/podcast/not-fear-dying-fear-living/

«Я же понимаю, что я делаю все правильно. И вот если я сейчас остановлюсь, то я дам слабину. А потом в какой-то момент оно из вот этого превратилось просто как в должное, как важная величина окружающей среды и ты как будто едешь на горящем велосипеде очень быстро и понимаешь, что ты уже не можешь остановиться, потому что если остановишься, то ты сгоришь», — так в эмиграции описывает свое эмоциональное состояние Егор Чернюк, который в 19 лет возглавлял штаб Навального в Калининграде.

Эпизоды совместного проекта Nanook и российского интернет-журнала 7х7 «Пока горит красный» выходят каждый четверг. Страница проекта: https://degaraudona.lt/podcast/

Šiame „Nyla“ podkasto epizode siekiame suvokti universiteto rolę šiandien. Mokslininkai patys save vadina „paskutiniu prioritetu“, studentams tapo įprasta į pirmą vietą statyti darbą, o ne studijas. Pagal diplomuotų žmonių skaičių Lietuva yra viena labiausiai išsilavinusių visuomenių Europos Sąjungoje – bet kokia šių diplomų vertė?

Kita vertus, kai Vilniaus universitetas renka naują rektorių, anot Kirtiklio, „gali atrodyti, kad renkamas naujas popiežius“. Universiteto kultūrinis svoris visuomenėje vis dar išlikęs.

„Ar mokslininko karjera yra gera karjera?“, – „Nyla“ redaktorius ir buvęs Kirtiklio studentas Karolis Vyšniauskas klausia jo. „Ne“, – atsako. „Bet ją pasirinkęs, tu gali skaityti knygas.“ Galbūt tai yra universiteto rolė šiandien – būti viena retų vietų, kur žinių auginimas yra skatinamas, o ne laikomas neproduktyvia veikla?

Kviečiame išgirsti interviu su Kęstu Kirtikliu ir pasidalinti juo su tais, kas irgi sau kelia šiuos klausimus.

Epizodo foto esė: https://nanook.lt/podcast/kestas-kirtiklis-universitetas-kaip-rezistencija/

Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

Это короткое введение в проект, в котором вы познакомитесь с обстоятельствами жизни в России и в эмиграции его героев, после столкновения с полицией, ФСБ и судебным делопроизводством, а также рисками в их профессиональной деятельности. Подробный разговор с каждым из них станет частью следующих эпизодов. 

«В определенном смысле это кочевничество. В период моего отъезда, а это чуть больше года, я жил, может, в 11 странах. Подать на беженство — это ограничить себя на какое-то время, во-первых, в правах; во-вторых, это в большей части отказ от российского гражданства. А так, как я работаю с большего с российской политической системой, я бы хотел и дальше с ней работать. И вернуться в Россию после всех этих событий. — У вас есть какое-то представление, сколько это может времени занять? — На самом деле нет. Ну то есть, это может занять и всю жизнь», —  рассказывает Антон Михальчук, экс-координатор «Открытой России» в Тюмени.

Эпизоды проекта «Пока горит красный» будут выходить каждый четверг. Страница проекта: https://degaraudona.lt/podcast/

.

Šiame „Nyla“ podkasto pokalbyje žurnalistė Berta Tilmantaitė kalbasi su bičiuliu psichologu Andriumi Jančiausku. Vienas jų atsakymų, kaip prisijaukinti nerimą – geriau pažinti savo kūną. Kviečiame išgirsti ir pasidalinti su tais, kuriems svarbu.

Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

Spalį „Sirenų“ teatro festivalio, daug dėmesio skyrusio skirtingų kartų temai, diskusijų erdvėje kalbėjome apie amžizmą Lietuvoje. Pokalbio metu išsiaiškinome, kad net trečdalis vyresnių žmonių Lietuvoje jaučiasi vieniši. Kaip sukurti visuomenę, kurioje amžius nėra barjeras gyventi pilnavertišką gyvenimą?

Diskusijos dalyviai: Gražina Rapolienė, Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto daktarė, disertacijos „Ar senatvė yra stigma? Senėjimo tapatumas Lietuvoje“ autorė; Regina Dovidavičiūtė – trečiojo amžiaus universitetų, skatinančių mokytis visą gyvenimą, asociacijos pirmininkė; Algirdas Davidavičius – filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas.

Palaikykite mūsų žurnalistiką: https://patreon.com/nanookmultimedia

"People share values. Everywhere you go, the long-haired people would say something similar," they joke talking with NYLA journalist Martyna Šulskutė at the Devilstone festival in Anykščiai, Lithuania.

While trying to survive the grey January in Lithuania and a hectic start of 2020, we are bringing our listeners this conversation, like a postcard from summer.

Support the podcast: https://nyla.lt

Epizodo autorė yra Ieva Balsiūnaitė, žurnalistė ir dokumentinio kino režisierė ką tik baigusi žmogaus teisių studijas Science Po universitete Paryžiuje. Ji susitiko su mokytoja Lilija Bručkiene, tris savaites užėmusia ministeriją, su už feministinį protestą baudžiamajai bylai apskųsta dailininke Vilma Fiokla Kiure ir protestų tyrėja Aine Ramonaite.

Palaikykite Nyla podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

Epizodo fotoistorija: https://nanook.lt/podcast/protesto-balsas/

Галерея фотографий и дополнительная информация:

https://nanook.lt/podcast/7685/Davajte_eto_budet_siurprizom

Если вы хотите поддержать подкаст Nyla RU, присоединяйтесь на https://www.patreon.com/NanookMultimedia

Šiame „Nyla“ podkasto epizode žurnalistė Berta Tilmantaitė kalbasi su psichologu Andriumi Jančausku apie tai, kodėl taip atsitinka. Ar tėvai užprogramuoti pakenkti savo vaikams, net jei to nenori? Ar vaikai nevalingai kartos tėvų klaidas? Kaip tapti dėkingiems savo tėvams? Kaip rasti ramybę tiek santykiuose su tėvais, tiek su savimi?

Taip pat kviečiame išgirsti ir ankstesnius jų pokalbius: apie persidirbimą ir apie seksualumą.

Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

Pasiryžęs palikti privilegijuotą gyvenimą Sovietų Sąjungoje, nes „nenorėjo gyventi melagingoje visuomenėje“ ir tris dešimtmečius dėstęs Yale’io (JAV) universitete, šiemet jis grįžo į savo kruopščiai aprašytą miestą – Vilnių. Būdamas 82-ejų Venclova dirba toliau ir ką tik išleido antrąjį Lietuvos istorijos tomą.

Visuomenės apsuptas bene sakralia aura, Venclova gali atrodyti labiau mitas nei realus žmogus. Dėl to kartu su juo nuskridome į Edinburgą, Škotiją, kad pažintume profesorių kasdienybėje.

Palaikykite „Nyla“ podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

Visi epizodai ir fotoesė: http://nyla.lt/

«Вообще в музей ФСБ на Лубянке нужно ходить политологам. К сожалению, туда сейчас никого не пускают. Первый зал открывается цитатой Дзержинского. И в зависимости от политической ситуации, цитата меняется. Т. е. в 90-ые годы и в конце 90-ых, когда фсбшники чувствовали себя крайне неуверенно, Дзержинский был представлен цитатой о том, что надо помогать детям. Неизвестно, правда, почему дети вдруг оказались беспризорными, куда их родители делись-то? Потом через несколько лет, когда Путин пришел к власти, они поменяли цитату на ту, что Дзержинский был великим менеджером. Потом он стал борцом с коррупцией. Отслеживая экспозицию музея ФСБ, можешь иметь представление, как фсбшники меняют свой внутренний имидж.

А про репрессии там очень хорошо написаною. Там сказано, что Сталин начал эти репрессии, а дальше с большой душевной болью о том, как много работников спецслужб пострадали. Там даже есть письмо, подписанное Артузовым, был такой начальник разведки в один момент, очень жестокий человек, который сам погиб в репрессиях. Письмо с просьбой к Сталину было написано кровью», — рассказывают авторы в студии Nyla Ru.

Галерея фотографий и дополнительная информация: https://nanook.lt/podcast/7560/v_zavisimosti_ot_situacii_citata_menaiejetsia

Если вы хотите поддержать подкаст Nyla RU, присоединяйтесь на https://www.patreon.com/NanookMultimedia

Antropologė Martyna Šulskutė kalbasi su biomedicinos mokslininku ir veterinarais. Epizode skamba „Nyla“ garso režisierės Katos Bitowt „Mažojo princo“ istorijos interpretacija, pasakojama iš lapės perspektyvos.

Fotoistorija: https://nanook.lt/podcast/gyvunas-skalpelis-zmogus/

Palaikykite „Nyla“ podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

Šio mėnesio Nyla Update podkaste Eglė ir apžvalgininkas Paulius Gritėnas ryžosi iššūkiui – nuimti biurokratijos šydą nuo šios 751 politiką vienijančios, 28 Europos sąjungos šalims atstovaujančios institucijos ir suprasti lietuvių ir kitų europiečių santykį su ja. Šis pokalbis yra nepriklausoma Nanook žurnalistų iniciatyva.

Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

Visi epizodai: http://nyla.lt/

“Games creation seems like this magical process that no one really understands. In reality, it is very close to a factory shop floor”, says Marijam Didžgalvytė, the chair of communications for Game Workers Unite (GWU), an organization that helps exploited workers and pro-union activists establish unions.

Marijam, herself a fellow Lithuanian who grew up playing videogames in local internet cafes ended up in London as an economic migrant of the 2008 financial crisis. In 2018, she started writing about the video game industry. Around the same time, GWU was starting to form in San Francisco and Marijam was quick to join their efforts.

We talked with Marijam about the importance of unionization, whether unions will change the content of the games, and how an unapologetically leftist DNA of the movement can affect its image within the gamer community.

Support NYLA podcast: https://patreon.com/nanookmultimedia

«Нужно понимать, что в России очень разнообразное и сложное общество. Оно более сложное, чем в советское время. В советское время была партия, которая как-то указывала. Была выстроена такая власть, которая работала от Кремля и ниже. А в современной России группы влияния и традиции разные в разных регионах», — отметил представитель независимых российских медиа.

4:12 Последствия промышленного освоения Арктики. Разливы нефти. Бомбардировки заброшенных городов. 13:14 Сталин и современный Север. 17:58 Появление интернет-журнала 7х7. Активизм и журналистика: конфликт был и остается. 26:08 Направленность 7х7: Защищать. Просвещать. Вдохновлять. Успешные истории. 31:12 В российском Сыктывкаре и литовском Швенченисе: общие вызовы в региональной журналистике. 34:55 и 44:42 Тем много, нет запретных, нет правил: условия для журналистов в России. 37:50 Мусорный полигон в Шиесе: мировая экологическая проблема или локальная? 41:50 Рецепт создания региональных медиа. Место на карте журналистики. 47:00 Подводные камни региональной журналистики. «Всегда есть боязнь оказаться одному» 49:04 Поддержка сообщества. Crowdfunding и fundraising — будущее медиа.

Галерея фотографий и дополнительная информация: https://nanook.lt/podcast/uslovija_choroshije_potomu_chto_oni_ochen_plochije

Если вы хотите поддержать подкаст Nyla RU, присоединяйтесь на https://www.patreon.com/NanookMultimedia